Tilto Klaipėdoje likimo valiai žada nepalikti

Slysta daugelis

„Ne kartą mačiau, kaip dviratininkai griūva. Ypač toje vietoje, kur tiltas pasisuka Šaulių gatvėje – žmonės stabdo, o dviratis slysta tiesiai į atitvarus. Aš pati paspirtuku važiuodama vos nepargriuvau“, – pasakojo netoliese gyvenanti Sofija.

„Aš net nedrįstu dviračiu važiuoti, visada persivedu nulipusi“, – tvirtino kita klaipėdietė.

Statant tiltą žadėta, kad jis bus pritaikytas ir dviratininkams bei neįgaliesiems. Bet dabar slysta visi.

„Lietuvos geležinkeliai“ tiltą praėjusių metų pabaigoje pagaliau perdavė savivaldybei.

„Įvykdytas istorinis teisingumas, buvo atiduota tam, kam priklauso“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Šakarnis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

2010-ųjų vasarą atidaryto tilto priežiūrą „Lietuvos geležinkeliai“ daug metų bandė perduoti savivaldybei.

„Jie neeksploatuoja statinių, jų darbas – geležinkeliai ir pervežimas. Visus statinius prižiūri kitos įmonės, pavyzdžiui, savivaldybė“, – sakė K.Šakarnis.

Nustatė trūkumų

Prieš perimdami tiltą, savivaldybės atstovai su specialistais jį įvertino.

„Negali sakyti, kad būklė buvo ideali, bet, atsižvelgus į tilto amžių, ji tikrai nebuvo bloga“, – prisiminė Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Pernai balandį konstatuota, kad tilto danga vietomis buvo išsisluoksniavusi, ties sujungimais esančios gumos – susidėvėjusios, apšvietimo atramos prašėsi perdažyti, šiukšliadėžės – remonto.

„Pagrindiniai klausimai buvo dėl dangos. Bet ji buvo įrengta pagal projektą“, – sakė E.Simokaitis.

„Lietuvos geležinkeliai“ į pastabas atsižvelgė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Patvarkė, padažė, perklojo dangą pagal mūsų reikalavimus“, – paaiškino K.Šakarnis.

Tačiau tiltą padaryti mažiau slidų ne taip paprasta.

„Svarstėme parinkti kitokią dangą, bet tada ji neatitiktų technologinių reikalavimų. Dangos storis ir svoris yra apskaičiuoti pagal tilto konstrukciją. Jei pakeisi į storesnę, sunkesnę ar kitokios sudėties, gali pažeisti visą konstrukciją“, – nurodė K.Šakarnis.

Keitė dalį dangos

„Lietuvos geležinkeliai“ remontuodami tiltą dalį dangos vis dėlto pakeitė.

„Į tokios pačios rūšies, tik grubesnės faktūros. Nuo dėvėjimosi ji dar labiau pašiurkštėja. Ėjome kelis kartus, iš pradžių buvo gana slidi, o po kelių mėnesių, vasarą, jau pasidarė gerokai grubesnė. Kaip tik buvo pelkučių po lietaus, ir niekas ten neslydo“, – tikino savivaldybės atstovas.

Gyventojai pripažįsta, kad nauja danga tikrai ne tokia slidi.

„Bet tik tie trys lopai, kur buvo naujai uždengti“, – tvirtino klaipėdietė Sofija.

Didžiausias iššūkis – įveikti tiltą žiemą. Gyventojai pasakojo, kad, tiltą prižiūrint „Lietuvos geležinkeliams“, sniegas buvo reguliariai nukasamas.

Tačiau šią žiemą dažniau buvo apsiribojama barstymu. Susikaupęs aptirpęs sniegas paversdavo tiltą čiuožykla.

Tiltas turi šildymo sistemą, tačiau ji jau seniai nenaudojama.

„Šildymas – gana brangus. Ryja daug energijos. Todėl „Lietuvos geležinkeliai“ jo neįjungdavo. Mes šią žiemą dar nieko nenaudojome, dar reikia susidėlioti priežiūros reikalus“, – paaiškino K.Šakarnis.

Nutirpus sniegui gyventojai pastebėjo ir po tiltu prakiurusį vamzdį.

Savivaldybė žada objekto likimo valiai nepalikti.

„Apžiūrėdami visus tiltus, įvertinsime ir pėsčiųjų tilto būklę po žiemos. Kol kas vis tiek dar negalime nei dažyti, nei kitų darbų vykdyti“, – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.