Teršalai „keliautų“ ir per Klaipėdos uostą

Planuoja laidotuves jūrose

Vadinamajame „CCS Baltic Consorcium“ yra dvi Lietuvos ir viena Latvijos verslo bendrovė. Iš jų viena susijusi su jūrų krovos veikla Klaipėdos uoste.

Į Lietuvos ir Latvijos konsorciumą įtrauktos ir dvi laivybos kompanijos – japonų „Mitsui O.S.K. Lines“ ir Norvegijos „Larvik Shipping“. Šios kompanijos turi patirties ir priemones, kaip būtų galima transportuoti suskystintą anglies dioksidą (CO2) į jo laidojimo vietas.

Norvegija yra pirmoji šalis Europoje, kuri jau porą dešimtmečių laidoja anglies dioksidą Šiaurės jūroje.

„Larvik Shipping“ generalinis direktorius Espenas Tollevikas teigė, kad jie turi išskirtinę patirtį transportuoti suskystintą anglies dioksidą.

Tiek „Larvik Shipping“, tiek „Mitsui O.S.K. Lines“ iš Baltijos zonos dekarbonizavimo tikisi uždirbti. „Mitsui O.S.K. Lines“ ateityje tikisi labiau įsitvirtinti visame Europos regione kaip pagrindinis anglies dioksido transportuotojas į pagrindines jo laidojimo vietas įvairiose jūrose.

Veikla: pristatomas „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“ anglies dioksido transportavimo laivas. / „Larvik-shipping.no“ nuotr.

Teršalams – sąstatai ir vamzdynai

Vienas iš „CCS Baltic Consorcium“ atstovų „Schwenk Northern Europe“ prezidentas Reinholdas Schneideris teigė, kad būtina sukurti tinkamą infrastruktūrą ir užtikrinti galimybę Baltijos šalyse surinktą CO2 nuolat saugoti jūroje arba pristatyti į perdirbimo centrus. Kur būtų perdirbimo centrai, kol kas neaišku, nes projektas dar naujas.

Bent iš pradžių iš Latvijos ir Lietuvos gamyklų surinktas anglies dioksidas greičiausiai būtų transportuojamas per Klaipėdos uostą. Vykdyta CO2 transportavimo per Klaipėdos uostą studija.

Anglies dioksido kiekiai uoste būtų dideli. Skaičiuojama, kad viena didelė gamykla per dieną į atmosferą paleidžia apie 3–4 tūkst. tonų anglies dioksido. Pervežti tokį kiekį specialiais sunkvežimiais būtų pernelyg sudėtinga. Vežant geležinkeliais, kasdien susidarytų 4–5 geležinkelio sąstatai.

Daugiausia anglies dioksido į aplinką išleidžia naftos gamykla Mažeikiuose, „Akmenės cementas“, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, Vilniaus, Kauno ir Mažeikių šilumos tinklai.

Gali būti, kad iš atskirų gamyklų į uostą būtų tiesiami vamzdynai, kuriais pumpuotų suskystintą anglies dioksidą. Toliau jis būtų pilamas į specialius laivus ir laidojamas jūroje.

Anglies dioksido perpylimo į laivus technologija nedaug kuo skirtųsi, tarkim, nuo naftos produktų pylimo į laivus.

Specifika tik tokia, kad suskystintas anglies dioksidas yra sunkesnis už orą. Jei jis išsilietų į aplinką įvykus traukinio avarijai ar trūkus vamzdynui, didelis jo kiekis su milžiniška koncentracija būtų pavojingas žmonėms.

Tikisi pinigų iš ES

Tai, kad Europos Komisija anglies dioksido surinkimo ir transportavimo koncepciją Lietuvoje ir Latvijoje paskelbė bendro intereso projektu (PCI), jam atveria aiškesnes įgyvendinimo perspektyvas. Šiam projektui ateityje galima tikėtis Europos Sąjungos paramos.

Laivybos kompanijos tikisi įsitvirtinti Europoje kaip pagrindinės anglies dioksido transportuotojos į jo laidojimo vietas įvairiose jūrose.

PCI projektai yra pagrindiniai infrastruktūros projektai, kuriais siekiama užbaigti Europos energijos vidaus rinką ir padėti pasiekti ES energetikos ir klimato politikos tikslų.

Anglies dioksido surinkimo ir transportavimo koncepciją Lietuvoje ir Latvijoje planuojama pradėti įgyvendinti maždaug nuo 2030 m. Iki to laiko būtų rengiami įvairūs projektai, taip pat ir ES paramai gauti.

Šiuo metu ES mastu yra tik 14 PCI projektų, susijusių su anglies dioksido tvarkymu.

Realiai Lietuvoje yra trys galimos anglies dioksido laidojimo vietos. Viena iš jų jūroje ir dvi sausumoje ties Telšiais ir Pasvaliu.

Kaip galimos anglies dioksido saugyklos vertintos ir eksploatuojamų 16 naftos verslovių Vakarų Lietuvoje. Tikinama, kad į jas pumpuojant CO2 ir sudarius spaudimą neva papildomai galima išgauti iki 800 tūkst. tonų naftos.

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra uždraustas požeminis anglies dioksido saugojimas sausumos teritorijose. Todėl vienintelis kelias būtų jų saugojimas jūroje pagal norvegų pavyzdį. Nustatyta, kad patekęs į sūrų vandenį už jį sunkesnis skystas anglies dioksidas nusėda į dugną ir jame pamažu tirpsta.