Taršos reikalavimai turėtų keisti uostą

Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai dulkėtumui, kurie gali turėti įtakos tolesnei uosto veiklai.

Nauja tvarka dėl taršos

Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti apima krovinių laikymą, krovą ir palaidų kietųjų medžiagų pervežimą.

Ši tvarka naujai sukurtoms veikloms jau taikyta nuo šių metų kovo 1 d., o senoms – nuo gegužės 1 di. Tvarka nuo gegužės 1 dienos labiausiai ir paliestų uostą. Pagal naująją tvarką, už bet kokią taršą kietosiomis dalelėmis įmonės nuo gegužės 1 d. sulauktų baudų už dulkėtumą, sukeltą už įmonės ribų.

„Uosto direkciją numatoma skirti įstaigoms, kurios turi atlikti aplinkos taršos monitoringą. Dėl poveikio aplinkai vertinimo nedarysime krovos bendrovėms jokių nuolaidų“, – yra teigęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Iki šiol uoste pasitaikė atvejų, kai į miesto gyvenamąją aplinką pasklisdavo dulkės. Miestiečiai valė jas nuo palangių ir viešai demonstravo. Tradiciškai dėl taršos niekas kaltės neprisiimdavo, aiškinta, kad ji neviršija nustatytų normų.

Dabar, pagal naująją tvarką, užtektų konstatuoti dulkių sklidimo faktą už teritorijos.

Pagal naują tvarką, įmonės turės arba taisytis, arba nutraukti krovą, kitokių išlygų, matyt, nebus.

Teks taisytis arba nebekrauti

„Klaipėdos uoste daug darome dėl aplinkosaugos, kalbamės su įmonėmis, Aplinkos apsaugos agentūra, ministerija. Dėl to, kad pramonė yra mieste, klausimai tampa tik sudėtingesni. Pastaruoju metu ir žmonės tapo netolerantiški“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, kiekviena įmonė atskiram kroviniui turi taršos leidimą. Ji privalės atitikti reikalavimus, nes kitokių variantų nėra.

„Pagal naują tvarką, įmonės turės arba taisytis, arba nutraukti krovą. Kitokių išlygų, matyt, nebus. Šiandien pagal išduotus taršos leidimus uosto įmonės numatytos tvarkos laikosi“, – konstatavo A.Latakas.

Algis Latakas / Redakcijos archyvo nuotr.

Griežčiausi reikalavimai

„Klaipėdos uosto krovos kompanijos supranta aplinkos tvarumo reikšmę. Taip pat suprantame, kad artimiausiu metu nepavyks konteinerizuoti ar kitaip supakuoti visus birius krovinius, kurie yra kraunami Klaipėdos uoste. Krovos kompanijos neturi tikslo teršti. Jų tikslas yra teikti klientams kokybiškas paslaugas, užtikrinti, kad įtaka teršimui nuo tos paslaugos būtų minimali tiek aplinkai, tiek ir gyventojams“, – tikino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Jo teigimu, krovos kompanijos rimtai vertino ir ruošėsi nuo gegužės pirmosios įsigaliojusiai tvarkai. Buvo peržiūrėtos krovos technologijos, optimizuoti procesai, stiprinama kontrolė. Taip pat su naujais reikalavimais buvo supažindinami darbuotojai, mokomi, kaip dirbti esant griežtesnėms sąlygoms.

„Nenoriu sakyti, kad iki gegužės pirmosios uosto kompanijos nieko neveikė, nesiėmė priemonių ir leido teršalams nevaldomai sklisti. Visos kompanijos ėmėsi tam tikrų priemonių, skyrė didesnį dėmesį galimai taršai suvaldyti“, – kalbėjo V.Šileika.

Ar bus uostui, miesto gyventojams koks nors poveikis dėl įsigaliojančių griežtesnių reikalavimų? Anot V.Šileikos, uostas diegs papildomų priemonių dėl galimos taršos. Dėl to gali didėti uosto kompanijų krovos kaštai, savikaina. Taip pat uostui gali tekti atsisakyti dalies krovinių.

Klaipėdos uostas gali atsidurti ir nevienodose konkurencingumo sąlygose su kitais regiono uostais. Išskirtinai griežtesni reikalavimai dėl dulkėtumo, kokie įdiegiami Klaipėdos uoste, kituose regiono uostuose nėra taikomi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių