Tarptautinėje regatoje sublizgėjusi „Žalčių karalienė“

Išaukštino buriavimo sportą

1935-ieji. Nors po Klaipėdos uosto sugrįžimo į Lietuvą jau praėjo 12 metų, lietuviškų prekybos laivų uoste dar beveik nebuvo. Jų banga į Klaipėdą plūstelės tik po 1936-ųjų.

Lietuvoje tuo metu jau buvo gana nemažai jachtų. Jas pirko ir privatūs buriuotojai, ir prieš kelerius metus įsteigtas lietuviškas Klaipėdos jachtklubas. 1935 m. ypatingi ir tuo, kad Klaipėdoje buvo įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Ji suvienijo įvairius jachtklubus.

Dar 1935 m. Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS pakvietė Lietuvos buriuotojus į sąskrydį Gotlande. Į kelionę išsiruošė 4 jachtos: „Tegu“, „Vytis“, „Argus“ ir „Gintaras“. Jų įgulose buvo žinomi to meto buriuotojai: daktaras Valteris Didžys, poetas, mokytojas Salys Šemerys-Šmerauskas, buriuotojas Pričkus Buntinas, jūrų kapitonai Juozas Kaminskas, Feliksas Marcinkus, Vytautas Babarskis ir kiti.

Jachtų flotilę į žygį lydėjo motorlaivis „Audra“ su jūrų kapitonu Adomu Daugirdu. Laive buvo ir jūrų kapitonai Aleksandras Marijonas Rasiulis, Povilas Julius Labanauskas.

Tuomet Lietuva buvo ant savotiškos jūrinio pakilimo bangos.

Rašytojas Ignas Šeinius žurnale „Jūra“ tuomet parašė buriavimą ypač išaukštinusius žodžius: „Kol neturime nei karo, nei prekybos laivyno, jūriniam persiauklėjimui tinkamiausias kelias tuo tarpu yra buriavimo sportas.“

Laivas: 13,5 m ilgio jachta „Žalčių karalienė“ 1937 m. „MLE.lt“ nuotr.

Įsigijo ypatingą jachtą

1935 m. regatoje nė viena lietuvių jachta kokių nors laurų nenuskynė. To ir nesiekta. Lietuviai labiausiai norėjo susipažinti, kaip vienas seniausių Baltijos jūroje Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS rengia regatas.

Reikšminga tapo ir tai, kad Lietuvos buriuotojai gavo oficialų kvietimą 1937 m. dalyvauti regatoje „Runt Gotland“ aplink Gotlando salą. Jau minėtame 1935 m. sąskrydyje, kur Lietuvai atstovavo 4 jachtos, buvo nutarta „Runt Gotland“ regatą rengti kas dvejus metus.

Tai tapo prestižine regata. Švedai į ją pakvietė daugelio Baltijos jūros šalių buriuotojus. Regata buvo ganėtinai sunkoka, nes uolėtos Švedijos pajūrio pakrantės gali būti nenuspėjamos.

Gavę kvietimus dviem jachtoms lietuviai nutarė rimtai ruoštis regatai. Skambesnių pergalių tarptautinėse regatose jie dar neturėjo. Tačiau Klaipėdoje buvo ryškus buriavimo pakilimas. Prisidėjo ir tai, kad 1936 m. Smiltynėje buvo atidaryta buriavimo mokykla.

Kol neturime nei karo, nei prekybos laivyno, jūriniam persiauklėjimui tinkamiausias kelias tuo tarpu yra buriavimo sportas.

Lietuvos buriuotojų sąjunga iš vieno latvio nupirko 13,5 m ilgio jachtą. Ji buvo ypatinga jachta, su tam tikra istorija. Hamburge dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą statyta jachta buvo laimėjusi regatą Anglijoje aplink Vaito salą.

Iš ąžuolo, ypatingos pušų medienos ir raudonmedžio suręsta šešiavietė jachta Lietuvoje buvo pavadinta „Žalčių karaliene“. Jos kapitonu paskirtas Klaipėdos uosto inžinierius P. Buntinas, įgulą sudarė V. Kalvaitis, O. Mikelaitis, M. Empacheris, V. Gedgaudas ir K. Vasiliauskas.

Kartu su „Žalčių karaliene“ į regatą aplink Gotlando salą turėjo plaukti ir S. Šemerio-Šmerausko jachta „Tegu“, bet prieš pat regatą ji patyrė nedidelę avariją.

Vertybė: tarpukario Lietuvos buriuotojų jachtos Klaipėdoje apie 1936 m. „MLE.lt“ nuotr.

Per rūką ir audrą

Lietuvių jachta „Žalčių karalienė“ „Runt Gotland“ regatoje aplink Gotlando salą, kur distancijos ilgis – per 270 jūrmylių, savo klasėje laimėjo pirmąją vietą. Tai buvo didžiulis netikėtumas ir regatos organizatoriams, ir pačiai įgulai.

Žurnalistas Venantas Butkus knygoje „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ prisiminė, kaip 1984 m. susipažino su vienu iš „Žalčių karalienės“ įgulos narių, Klaipėdoje mokytojavusiu Kaziu Vasiliausku. Tada iš pirmų lūpų išgirdo pasakojimą apie istorinę lietuvių pergalę prestižinėje 1937 m. regatoje.

K. Vasiliausko teigimu, be kompaso ir lago, įgula kitokių navigacinių prietaisų neturėjo.

„Plaukėme ir nelabai žinojome, kur esame, stengėmės nenutolti nuo salos. Akmenimis nusėtos Gotlando pakrantės atrodė grėsmingai. Antrą dieną pakilo smarkus vėjas, jūra pasišiaušė. Žiūrime, kad priekyje plaukusi lenkų jachta blaškosi, pavojingai laviruoja tarp uolų. Kapitonas iš karto įsakė pasukti į jūrą. Maždaug po 60 valandų neramaus laukimo išvydome Visbio šviesas“, – prisiminė K. Vasiliauskas.

„Žalčių karalienės“ įgula, plaukusi per rūką, audrą, nematė savo varžovų. Nustebo, kai artėjant prie Visbio krantinės išgirdo žiūrovų šūksnį „Jūs pirmieji“. Kitą dieną visa įgula buvo pakviesta į regatos uždarymo iškilmes. P. Buntinui buvo įteikta graži metalinė nugalėtojo taurė.

Regata: buriuotojai P. Buntinas ir M. Empacheris vienoje iš lenktynių distancijų. V. Butkaus knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ nuotr.

Jachtos ir skulptūros sąsajos

„Žalčių karalienės“ pergalė Gotlando regatoje buvo pirmoji tokio lygio regatoje, kur dalyvavo apie pusšimtis jachtų. Lietuvių ant pakylos tikrai niekas nesitikėjo išvysti.

Kai kurie buriuotojai yra linkę manyti, kad Palangos miesto botanikos parke esanti skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ yra tarsi įkvėpta 1937 m. jachtos „Žalčių karalienė“ pergalės Gotlando regatoje.

Ši skulptūra, kurios autorius skulptorius Robertas Antinis (1898–1981), Palangoje pastatyta 1960 m. Sukurti skulptūrą R. Antinis sumanė dar tarpukario Lietuvoje apie 1935 m. Skulptūroje vaizduojama lietuviško folkloro pasaka „Eglė žalčių karalienė“.

Skulptūra pripažįstama kaip viena veržliausių ir estetiškiausių Lietuvos menininkų darbų.

Ar ji turi ką nors bendro su jachta „Žalčių karalienė“? Tiesiogiai ne, nes 1935 m. dar ir jachtos „Žalčių karalienė“ Lietuvoje nebuvo.

Bet sąsajų galima rasti. Gal skulptoriui R. Antiniui įspūdį padarė 1937 m. jachtos „Žalčių karalienė“ pergalė, jos veržlumas? Tad jis ir į skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“ įdėjo savotiško jūrinio gaivulio.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ”, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.