Paviešinta svarbi ataskaita

Neretai jūrininko profesija romatizuojama, tačiau mažai kas įsivaizduoja, kokia išties yra laive dirbančio žmogaus kasdienybė, ką jis patiria, gyvendamas ribotoje erdvėje su įvairiausio būdo kolegomis, ypač, kai tenka dirbti ir ekstremaliomis sąlygomis.

Vieša paslaptis, apie kurią paprastai vengiama kalbėti – tai jūrininkų (tiek vyrų, tiek moterų) patiriamos patyčios ir priekabiavimas dirbant laive.

Šis teroras neretai pasireiškia bauginimu, žodiniu įžeidinėjimu, tyčiniu atstūmimu ar izoliavimu.

Ne toks jau retas atvejis, kai jūrininkas patiria ir hierarchines patyčias iš aukštesnio rango pareigūnų ar savo kompanijos atstovų.

Tad neatsitiktinai prieš pat birželio 25-ąją – Tarptautinę jūrininkų dieną paviešinta ataskaita, kurioje įžanginį žodį parašė Tarptautinės jūrų organizacijos – TJO (ang. „International Maritime Organization – IMO) atstovas.

Šiame dokumente pateikiamos jūrininkų patirtys, liudijimai ir statistiniai duomenys, surinkti iš jūrininkų labdaros organizacijos rengiamų pasaulinių jūrininkų konferencijų bei itin populiarių tarpusavio jūrininkų paramos grupių.

Jame taip pat pateikiami kai kurių šioje srityje dirbančių pirmaujančių organizacijų ir ekspertų, įskaitant „Žmogaus teisės jūroje“ ir „Saugesnės bangos“, duomenys ir komentarai.

Jūrininkų draugijos generalinė direktorė Sara Baade apibūdino šį leidinį kaip unikalų, nes jame pateikiama išsamiausia ir aktualiausia informacija apie patyčias ir priekabiavimą laivuose.

„Joje (ataskaitoje – A. D.) atkreipiamas dėmesys į iššūkius, su kuriais susiduria visa jūrų pramonė, ir pateikiami paprasti sprendimai, galintys padėti puoselėti įtraukią ir pagarbią kultūrą, užtikrinančią saugią ir draugišką aplinką jūrininkams“, – teigė S. Baade.

Realybė: organizacijos „Safer Waves“ atliktas tyrimas atskleidė, kad jūroje pasitaiko ir sunkesnių nusikaltimų, pavyzdžiui, išprievartavimų, ir kad aukos ir liudininkai retai praneša apie tokius nusikaltimus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lietuvos piliečiams – neaktualu?

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) vadovas Aleksandras Kaupas, paklaustas, ar fiksuoja priekabiavimo ar kitokio smurto atvejus laivuose, kuriuose dirba sąjungai priklausantys Lietuvos piliečiai, teigė, jog pastaruoju metu tokių pranešimų nėra gavę.

„Kol niekas oficialiai nesikreipia, tol negalime teigti, kad tokių atvejų yra. Bet reiso metu visko juk pasitaiko, žmonės ir apsipyksta, apsižodžiuoja, nes darbo režimas nėra įprastas, kaip dirbančiųjų krante, jūrininkai visą laiką priversti būti kartu, natūralu, kad irzlumas gali būti padidėjęs. Bet kiek metų dirbu, nėra buvę oficialaus kreipimosi, kad dėl priekabiavimo į LJS būtų kreipęsis koks nors mūsų narys“, – teigė A. Kaupas.

Neatmetama, kad jūrininkai nenori viešinti tokių dalykų, nes puikiai suvokia, kaip po to gali pasisukti jų karjera.

LJS vadovas pripažįsta, kad laivuose gali būti ir galbūt yra visko, kalbant apie jūrininkų tarpusavio santykius, tačiau esą jokių konkrečių kreipimųsi sąjunga dėl to nėra sulaukusi.

„Jeigu yra kažkokie negeri atvejai, jūrininkai visada gali kreiptis į Tarptautinę transporto federaciją ir pranešti apie tai gali net anonimiškai, neviešindamas savo pavardės. Jūrininkas turi tokią teisę ir mes tuomet kreiptumės į laivo savininką dėl tokio atvejo“, – pabrėžė A. Kaupas.

Darbo režimas nėra įprastas, kaip dirbančiųjų krante, jūrininkai visą laiką priversti būti kartu, natūralu, kad irzlumas gali būti padidėjęs.

„Priimkime šį raginimą“

„2025 m. Jūrininkų dienos proga TJO remia svarbią „Sailors’ Society“ ataskaitą apie patyčias ir priekabiavimą jūrų sektoriuje ir palaiko kampanija: „Mano laive be priekabiavimo“. Priimkime šį raginimą imtis skubių veiksmų ir pasižadėkime, kad kiekvienas laivas taptų laivu be priekabiavimo. Mūsų jūrininkai nusipelno tik saugios, įtraukios ir palaikančios darbo vietos“, – ataskaita prasideda tokia TJO generalinio sekretoriaus Arsenio Dominguezo įžanga.

Pasak TJO generalinio sekretoriaus, pateikti duomenys atskleidžia nerimą keliantį vaizdą: laivuose dirbantys jūrininkai net 10 kartų dažniau patiria ir tampa priekabiavimo liudininkais, palyginti su tais, kurie niekada nebuvo išplaukę į jūrą.

Taip pat atskleista, kad moterys jūrininkės neproporcingai dažnai patiria patyčias ir priekabiavimą jūroje.

Rašoma, kad sprendimas yra, smurtą ir priekabiavimą patyrę jūrininkai turi galimybę prisijungti prie bendruomenių, kurios yra atviros visiems, arba prie bendruomenių, į kurias gali patekti tik tam tikros įgulos nariai, pavyzdžiui, moterys arba LGBTQ+ jūrininkai.

LGBTQ+ jūrininkų patirtis, įgyta bendraamžių grupėse, atskleidė, kad beveik 67 proc. jų patyrė patyčias ar priekabiavimą, o daugiau nei pusė jų teigė, kad laive jie visiškai neatviravo apie savo tapatybę.

Ataskaitoje pateikiami ir labdaros organizacijos „Safer Waves“ duomenys.

Ši organizacija teikia paramą civilių laivų jūrininkams, patyrusiems seksualinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją dėl lyties.

Organizacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad jūroje pasitaiko ir sunkesnių seksualinių nusikaltimų, pavyzdžiui, išprievartavimų, ir kad aukos ir liudininkai retai praneša apie tokius nusikaltimus.

Nors šioje ataskaitoje pateikti duomenys nėra lengvas skaitinys jūrininkams, joje taip pat ieškoma sprendimų, kaip laivo įgulai jaustis saugiai.