Ku­ror­to ar­chi­tek­tū­ros spe­ci­fi­ka

Pa­lan­gos mies­tas yra ku­ror­tas ir kartu par­kas, ku­rio 80 pro­c. te­ri­to­ri­jos uži­ma pu­šy­nas.

Kal­bė­da­mas apie mo­der­nė­jan­tį mies­to vei­dą, ku­ror­to meras Ša­rū­nas Vait­kus pa­ste­bė­jo, kad tur­būt yra Die­vo do­va­na su­ge­bė­ti pro­jek­tuo­ti sta­ti­nius taip, kad jie neužgož­tų gam­tos. Pa­lan­gos ku­ror­to va­do­vas ne­slė­pė, kad jį džiu­gi­na D.Ra­kaus­ko dar­bai, ku­ris bū­tent taip ir siekia dirb­ti.

„Jis yra gi­męs ir au­gęs Pa­lan­go­je, gal to­dėl su­pran­ta Pa­lan­gos spe­ci­fi­ką, jo darbai yra au­ten­tiš­ki ir at­spin­din­tys mei­lę gim­ta­jam mies­tui. Kal­bu apie vieš­bu­tį „Pa­lan­ga“, ku­ris yra pa­sta­ty­tas tik­rai la­bai jaut­rio­je vie­to­je. Šis šiuo­lai­kiš­kas pasta­tas su­pro­jek­tuo­tas taip, kad tar­si pra­nyks­ta tarp tų pu­šų ga­liu pa­mi­nė­ti „Žu­vi­nę“ J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je“, – kal­bė­jo Š.Vait­kus, var­dy­da­mas ir ki­tus pana­šius sėk­min­gai į mies­to erd­ves įpin­tus sta­ti­nius.

Pa­lan­gos me­ras pri­pa­ži­no, kad jei sta­ty­bos mies­te bū­tų ne­kont­ro­liuo­ja­mos, pajū­rio ku­ror­to vaiz­das bū­tų ne itin es­te­tiš­kas.

„Mū­sų vi­zi­ja ir yra rei­ka­lau­ti iš in­ves­tuo­to­jų ir ar­chi­tek­tų, kad jie, kur­da­mi nau­jus pro­jek­tus, at­si­žvelg­tų į Pa­lan­gos is­to­ri­nę da­lį ir jos ne­ga­din­tų. Aiš­ku, tai nė­ra labai leng­va, nes in­ves­tuo­to­jai no­rė­tų sta­ty­ti kuo aukš­čiau ir kuo pla­čiau. To­dėl la­bai džiau­giuo­si, kad jų no­rus ri­bo­ja spe­cia­lie­ji pla­nai, taip pat griež­ta architektų po­zi­ci­ja dėl in­ter­ven­ci­jų į tam tik­ras mies­to erd­ves“, – džiau­gė­si ku­ror­to va­do­vas.

Pa­lan­ga yra ža­lias mies­tas-par­kas su neužs­ta­ty­tu pa­plū­di­miu. Ir šis išskirtinumas, anot me­ro, lig šiol ste­bi­na čia at­vyks­tan­čius už­sie­nie­čius.

Mū­sų tiks­las, kad ta naujo­ji ar­chi­tek­tū­ra bū­tų pri­de­rin­ta prie gam­ti­nio land­šaf­to.

„Aiš­ku, tu­ri­me so­vie­ti­nių lai­kų pa­vel­do, ku­riuo ne­si­di­džiuo­ja­me, kal­bu apie devynaukš­tį mies­to cent­re. Čia nie­ko ne­pa­da­ry­si. Bet mū­sų tiks­las, kad ta naujo­ji ar­chi­tek­tū­ra bū­tų pri­de­rin­ta prie gam­ti­nio land­šaf­to“, – kal­bė­jo Š.Vait­kus.

Pa­vy­ko su­stab­dy­ti chao­są

Me­ras pri­pa­ži­no, jog dar ne taip se­niai ku­ror­to val­džia pa­tir­da­vo ne­men­ką spaudi­mą iš in­ves­tuo­to­jų, ku­rių no­rai ge­ro­kai skir­da­vo­si nuo Pa­lan­gos va­do­vų vi­zi­jos, kaip tu­ri at­ro­dy­ti ar­chi­tek­tū­ri­nis mies­to vei­das.

„Pa­lan­ga tu­ri sa­vo spe­ci­fi­ką, jos ne­ga­li­ma ly­gin­ti su Lie­tu­vos did­mies­čiais. Tačiau kai ku­rie in­ves­tuo­to­jai ma­no ki­taip, to­dėl tą spau­di­mą jau­čia­me nuo­lat, ypač kai is­to­ri­nė­je mies­to da­ly­je no­ri­ma pa­sta­ty­ti N.Chruš­čio­vo lai­kų sti­liaus „dė­žes“ ir jas grei­tai par­duo­ti. Ir jiems vi­sai ne­svar­bu, kad su Pa­lan­ga tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra. La­bai džiau­giuo­si, kad per ke­le­rius me­tus mums pa­vy­ko sustabdy­ti ši­tą chao­są“, – tei­gė Š.Vait­kus.

Dar prieš ke­le­rius me­tus be sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo Pa­lan­go­je bu­vo ga­li­ma sta­ty­ti sta­ti­nius iki 50 kv. m. Vaiz­das, ku­ris ėmė ryš­kė­ti, pri­mi­nė kem­pin­gą vi­du­ry Palan­gos. Ta­da ku­ror­to val­džia sku­biai krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę, kad bū­tų pakeistas tei­sės ak­tas. Ir tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti.

„Da­bar Pa­lan­go­je be sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo ne­be­ga­li­ma sta­ty­ti pa­sta­tų iki 50 kv. m plo­to, nes tai iš­ba­lan­suo­ja vi­są ar­chi­tek­tū­rą, kai skly­pe at­si­ran­da po 8 namelius, juk tai – ne koks kem­pin­gas. Tam yra skir­tos spe­cia­lios te­ri­to­ri­jos. Byli­nė­jo­mės, dau­gu­ma by­lų lai­mė­jo­me ir mums pa­vy­ko tai su­stab­dy­ti. Su Kultūros pa­vel­do de­par­ta­men­tu, ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis bei in­ves­tuo­to­jais mums pa­vy­ko ras­ti bend­rą komp­ro­mi­są, kad jie at­si­žvelg­tų į tas jaut­rias Pa­lan­gos vietas“, – tei­gė ku­ror­to me­ras.

Š.Vait­kus džiau­gė­si, kad su sta­ty­to­jais bu­vo su­si­kal­bė­ta tai­kiai, nors bu­vo 11 su­stab­dy­tų sta­ty­bų, ta­čiau to­kių pa­sek­mių, kaip Ne­rin­go­je, kur už nu­griau­tus ne­le­ga­lius sta­ti­nius sa­vi­val­dy­bei pa­teik­ti mi­li­jo­ni­niai ieš­ki­niai, Pa­lan­go­je nė­ra.

„2016-ai­siais bu­vo pa­tvir­tin­tas nau­jas Pa­vel­do­sau­gi­nis pla­nas, ku­ris ap­ri­bo­ja sta­ty­bas ir už­de­da griež­tus reg­la­men­tus nuo Gin­ta­ro gat­vės iki par­ko. Ši­ta jaut­ri mies­to vie­ta yra reg­la­men­tuo­ta la­bai aiš­kiai. Kiek­vie­nas skly­pas yra išanalizuotas, ką bū­tų ga­li­ma ten sta­ty­ti. Nei aukš­tin­gu­mas, nei plo­tas ne­ga­li bū­ti vir­šy­tas“, – tei­gė Š.Vait­kus.

Įž­val­ga: Pa­lan­gos me­ras Š.Vait­kus pa­ste­bi, kad tur­būt Die­vo do­va­na su­ge­bė­ti pro­jek­tuo­ti sta­ti­nius taip, kad jie neuž­gož­tų gam­tos. (Vytauto Petriko nuotr.)

Mies­to val­džiai su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais pa­vy­ko pa­siek­ti kom-p­ro­mi­są, kad senojo­je mies­to da­ly­je ne­bū­tų tve­ria­mos tvo­ros, o tik gy­vat­vo­rės, nes tai su­da­ro par­ko įspū­džio tęs­ti­nu­mą. Ži­no­ma, anks­čiau pa­sta­ty­toms tvo­roms at­ga­li­ne da­ta šie tei­sės ak­tai ne­ga­lio­ja.

Sie­kis iš­sau­go­ti ta­pa­ty­bę

Prie Pa­lan­gos ar­chi­tek­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės iš­sau­go­ji­mo sa­vo dar­bais pri­si­de­da ir ar­chi­tek­tas D.Ra­kaus­kas, ku­ris pri­ta­ria val­džios spe­cia­liuo­ju pla­nu pa­tvir­tin­tiems ri­bo­ji­mams, nes ant­raip esą si­tua­ci­ja bū­tų ne­val­do­ma.

„Ge­rai, kad yra tam tik­ri ri­bo­ji­mai. Juos ga­li­ma va­din­ti kvai­lais, bet tai yra filt­ras, ku­ris ap­ri­bo­ja tam tik­rą sa­vi­va­lę. Jei tų tai­syk­lių ne­bū­tų, gal dan­go­rai­žiai ir nesto­vė­tų ant jū­ros kran­to, bet ne­są­mo­nių bū­tų pri­da­ry­ta daug. Pro­jek­tuo­jant sta­ti­nius Pa­lan­go­je, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad jie vis dėl­to sto­vės ku­ror­te. Pas­ta­tas tu­rė­tų rea­guo­ti į ša­lia au­gan­čius me­džius. Tu­ri aiš­kiai jaus­tis, kad pasta­tas ir me­dis pa­pil­do vienas  ki­tą, kad ar­chi­tek­tū­ros spren­di­mai, pa­sta­to forma yra są­ly­go­ti pu­šų kai­my­nys­tės. Nes me­dis yra ne kliu­vi­nys, o su­ma­ny­mo da­ly­vis. Pas­ta­tams de­rė­tų di­de­lės te­ra­sos, di­de­li bal­ko­nai. Tu­rė­tų ma­ty­tis tas ku­ror­ti­nis ženk­las“, – tvir­ti­no D.Ra­kaus­kas.

Pa­si­tei­ra­vus, ku­ris iš 25 su­pro­jek­tuo­tų pa­sta­tų jam pa­ts mie­liau­sias, D.Rakauskas at­sa­kė, jog vi­si, bet daž­niau­siai la­biau­siai pa­tin­ka pa­sku­ti­nis, ku­rį su­kū­rė.

„Bet jie vi­si man mie­li, ypač ku­rie su­pro­jek­tuo­ti se­no­jo­je Pa­lan­gos da­ly­je – du vieš­bu­čio „Pa­lan­ga“ kor­pu­sai, poil­sio apar­ta­men­tai „Eg­lė“. Man at­ro­do, kad jie pa­pil­do šią vie­tą, įkom­po­nuo­ti vi­siš­kai gre­ta šim­ta­me­čių pu­šų. Ir jei jų ne­lik­tų, vie­ta ne­bū­tų to­kia gy­va. Da­bar ten gy­ve­ni­mas ver­da ir žie­mą. La­bai ge­rai, kad sėk­min­gai su­si­de­ri­no ir ar­chi­tek­tū­ra, ir pa­sta­tuo­se tei­kia­mos pa­slau­gos. Bū­tent to­dėl tie sta­ti­niai man ir pa­tin­ka, kad jie yra gy­vi, nes jau ne­ma­žai me­tų praė­jo, o aš neįž­vel­giu, kad no­rė­čiau juo­se kaž­ką pa­keis­ti“, – pa­sa­ko­jo D.Ra­kaus­kas.

Gam­tos ir mies­to de­ri­nys

Pa­lan­gos ar­chi­tek­tū­ri­nis vaiz­das kei­čia­si jau se­no­kai. Tų pa­vyz­džių yra ir la­bai ge­rų, ir įdo­mes­nių. Pa­lan­kiai Pa­lan­gos ar­chi­tek­tū­ri­nio vei­do kai­tą ver­ti­na ir Klaipė­dos ar­chi­tek­tai.

„Prieš ke­le­rius me­tus te­ko da­ly­vau­ti eks­kur­si­jo­je, ku­rią ve­dė se­na­sis Pa­lan­gos ar­chi­tek­tas. Jis pa­sa­ko­jo apie idė­ją, kad Pa­lan­ga tu­rė­tų bū­ti mies­tas-so­das, kur tu­rė­tų bū­ti ati­trauk­tas už­sta­ty­mas nuo gat­vės, daug ža­lu­mos ir ven­gia­ma tvo­rų. Man ta idė­ja la­bai pa­ti­ko. Jis ro­dė pa­vyz­džius, kur tai bu­vo įgy­ven­din­ta. Ma­no pa­lin­kė­ji­mas Pa­lan­gai bū­tų iš­lai­ky­ti tuo es­mi­nius prin­ci­pus“, – tei­gė Lie­tu­vos archi­tek­tų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vė Ger­da An­ta­nai­ty­tė.

Anot Ar­chi­tek­tų są­jun­gos sky­riaus va­do­vės, jei dau­giaaukš­čiai at­si­ran­da tinkamose vie­to­se, kad ir ku­ror­te, esą nie­ko bai­saus. G.An­ta­nai­ty­tė tvir­ti­no, kad ar­chi­tek­tū­ros mar­gu­mas ku­ror­ti­niams mies­tams yra bū­din­gas. Paš­ne­ko­vė atkrei­pė dė­me­sį ir į D.Ra­kaus­ko su­pro­jek­tuo­tus sta­ti­nius Pa­lan­go­je.

„Man as­me­niš­kai D.Ra­kaus­ko dar­bai pa­tin­ka. Kal­bant iš ar­chi­tek­tū­ri­nės pu­sės, jo dar­bai yra ko­ky­biš­ki, įdo­mūs ir tai anaip­tol nė­ra pi­giau­sias ar ekonomiškiausias va­rian­tas, kai pro­jek­tuo­ja­mi tik kvad­ra­ti­niai met­rai. Ma­to­si, kad jis gal­vo­ja, kur tas pa­sta­tas sto­vės, kaip jis de­rės prie ap­lin­kos“, – sakė G.An­ta­nai­ty­tė.

Pa­sak ar­chi­tek­tės, kiek­vie­nas mies­tas tu­ri sa­vo is­to­ri­ją, iš ku­rios kyla ir šiuolaiki­nė ar­chi­tek­tū­ra. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­dą vi­si nuo se­nų lai­kų ži­no­jo kaip rau­do­nų ply­tų mies­tą, dėl to čia ir at­si­ra­do tie rau­do­ni frag­men­tai pa­sta­tuo­se.

Pa­lan­ga – la­biau prie pa­jū­rio pri­si­šlie­jęs ku­ror­tas, va­sa­ros mies­tas, to­dėl čia turė­tų bū­ti ele­men­tų, at­spin­din­čių bū­tent šį kon­teks­tą

Anot pa­šne­ko­vės, ir atei­ty­je Pa­lan­ga tu­rė­tų iš­lai­ky­ti mies­to-so­do-par­ko įvaiz­dį. Nes čia at­vyks­ta žmo­nės iš ki­tur, kur erd­vė­se yra dau­giau be­to­no, kie­tų­jų dangų, to­dėl jie tu­rė­tų pa­pul­ti į „minkš­tes­nę“ ap­lin­ką, ku­rio­je dau­giau ža­lu­mos, o pa­sta­tai tu­rė­tų įsi­lie­ti tarp me­džių.

„Pa­lan­ga ir atei­ty­je tu­rė­tų iš­lik­ti ar­ti­mes­nė gam­tai, bet kartu tu­rėti vi­sus mies­to pri­va­lu­mus“, – ma­no G.An­ta­nai­ty­tė.