Per šventes klaipėdiečių ir miesto svečių padidintomis kainomis neskriaudę uostamiesčio taksistai dosnūs nebebus. Nors taksi paslaugos Klaipėdoje yra vienos brangiausių šalyje, tačiau jų piginti neketinama, o svarstoma kainas dar didinti. Plėšti klientų taksistams niekas nedraudžia.

Automobilių neužteks

Klaipėdos taksistai laikėsi prieš šventes duoto pažado, jog Kalėdas svečiuose šventusiems klaipėdiečiams kelionė taksi namo brangiau nei įprastai nekainuos. Brangiau vežti taksistai nežada ir Naujųjų naktį. Tačiau kainų jie nekelia ne iš geranoriškumo, o todėl, kad tai sukelia papildomų rūpesčių.

„Labai sunku perprogramuoti visus taksometrus, kad galėtume brangiau imti už kelionę“, – neslėpė vienos didžiausių uostamiestyje taksi bendrovių „Vyjuvio taksi“ direktorius Vidmantas Narvilas.

Paklaustas, ar pirmosiomis 2010 metų valandomis netrūks taksi automobilių, kad visi saugiai galėtų grįžti namo, V.Narvilas teigė, jog mašinų visiems norintiems važiuoti neužteks, tad reikės turėti kantrybės.

„Panašu, kad krizės Lietuvoje nėra, nes visi švenčia, nori važiuoti taksi. Per šventes mašinų niekada neužtenka“, – tvirtino direktorius.

Tą patį teigė ir „Autopunkto taksi“ vadovas Artūras Mineikis.

Jų pasiteiravus, ar po švenčių bus svarstoma galimybė atpiginti taksi paslaugas, nes šiuo metu kainos uostamiestyje yra pasiekusios rekordines aukštumas, pašnekovai tikino apie tai negalvojantys.

„Piginti niekaip neišeina. Degalai vis brangsta, todėl galbūt teks kelti ir taksi paslaugų kainas. Jei žmogus nori važiuoti taksi, važiuos ir tuomet, jei kainuos daugiau. Tie, kas taksi paslaugomis nesinaudojo, nesinaudos ir jei atpigs“, – įsitikinęs V.Narvilas.

A.Mineikis taip pat nežadėjo, jog taksi paslaugos gali atpigti. Pagrindinė priežastis – brangstantys degalai.

Kainų nereguliuoja

Tokią priežastį taksistai nurodė ir 2007 metais, kai visi lyg susitarę trečdaliu pabrangino savo paslaugas. Dėl brangstančių degalų jie virkavo ir 2008 metais, kai dar kartą pakėlė taksi paslaugų kainas.

Šiuo metu nuvažiuoti vieną kilometrą taksi Klaipėdoje kainuoja 2,5–2,7 lito. Dar reikia sumokėti ir 3 litus siekiantį įsėdimo mokestį. Anksčiau visi taksistai taip pat buvo nusistatę vienodas kainas. Vieno kilometro įkainis siekė 2 litus, o už įsėdimą reikėjo mokėti 3 litus.

Vilniuje dabar vieną kilometrą taksi galima nuvažiuoti už 1,25 lito, o įsėdimo mokestis imamas tik tuo atveju, jei taksi automobilis sustabdomas gatvėje, o ne iškviečiamas telefonu.

Taksistai kainas gali kelti kada panorėję ir tiek, kiek užsigeidžia. „Kelių transporto kodekse nurodyta, jog taksi kainų niekas negali reguliuoti – tik rinka“, – teigė savivaldybės Transporto tarnybos specialistė Kazimiera Rimienė.

Miesto taryba nustato tik viešojo transporto – autobusų ir maršrutinių taksi – bilietų kainas.

Taksistai, norėdami pakelti savo įkainius, apie tai privalo informuoti savivaldybę. Tačiau K.Rimienė neprisiminė, jog kada nors taksi bendrovės būtų pateikusios tokią informaciją. Juo labiau kad sankcijų už tokio reikalavimo nesilaikymą nenumatyta, o savivaldybė neturi teisės koreguoti pateiktų kainų.

Grasino patikrinimais

Nors keldami savo paslaugų kainas taksistai nurodė priežastis – brangstančius degalus ir didėjančias algas, tačiau klaipėdiečiams kilo įtarimų, ar taksi bendrovės nesudarė kartelinių susitarimų. Paprasčiau tariant, ar nesusitarė kainas pakelti, siekdami pasipelnyti, o ne todėl, kad padengtų sąnaudas.

Abejones sustiprina tai, kad ir 2007, ir 2008 metais, kai brango taksi paslaugos, visų įmonių įkainiai tapo vienodi. Be to, taksistai savo paslaugas pabrangino tuo pačiu metu – daugelis bendrovių naujomis kainomis ėmė dirbti tą pačią dieną, kai kurios įmonės naujus tarifus pradėjo taikyti po kelių dienų.

Kai kurių taksi įmonių atstovai neslėpė, jog sulaukė siūlymų didinti kainas. Buvo nurodyta, koks tarifas turi būti ir nuo kurios dienos jis turi įsigalioti. Vienos taksi bendrovės vadovai net patyrė spaudimą, kad pakeltų kainas, nors taip elgtis nė neketino. Buvo pagrasinta, kad jei sykiu su visais nepabrangins teikiamos paslaugos, įvairios institucijos pradės tikrinti bendrovę.

Realiausia priežastis, kodėl taksistai galėjo susitarti pakelti kainas, – siekis kuo daugiau užsidirbti. Naktį taksi tampa pagrindine susisiekimo priemone, nes jau porą metų maršrutiniai taksi naktimis nebevažiuoja.

Aiškintis, ar uostamiesčio taksistai nėra padarę paties pavojingiausio konkurencijos teisės pažeidimo – sudarę kartelinio susitarimo, privalo Konkurencijos taryba. Tačiau ji nėra atlikusi nė vieno tyrimo.

„Karteliniai susitarimai yra slapti. Jei kas nors viešai pasakys apie įtarimus dėl tokio pažeidimo, tas, kas slaptai susitarė, paslėps visus įrodymus“, – teigė Konkurencijos tarybos atstovė ryšiams su visuomene Palmira Kvietkauskienė.

Skundų netirtų

Jei bet kuris klaipėdietis Konkurencijos tarybai parašytų prašymą išsiaiškinti, ar uostamiesčio taksi bendrovės nėra sudariusios kartelinių susitarimų, valdininkai tyrimo nepradėtų.

„Konkurencijos taryba tyrimus pradeda savo iniciatyva arba gavusi skundą su įrodymais. Jei bus pateiktas prašymas išsiaiškinti, nes kas nors ką nors įtaria, bet nepateikta įrodymų, tyrimas nebus pradėtas“, – aiškino P.Kvietkauskienė.

Ji teigė, jog įrodyti kartelinio susitarimo faktą yra labai sunku. Šiais metais išaiškinti tik penki tokie susitarimai. Kaip pavyko gauti įrodymų, pradėti tyrimą ir išsiaiškinti pažeidimą, P.Kvietkauskienė neatskleidė.

„Kalbant apie uostamiesčio taksistus, galiu pasakyti, kad tyrimą pradėtume tuomet, jei kreiptųsi bendrovės, dalyvavusios tokiame susitarime, atstovas, kuris liudytų, kas ir kada sudarė kartelinį susitarimą“, – tvirtino Konkurencijos tarybos atstovė.

Bendrovė, kurios vadovai Konkurencijos tarybą informuoja apie sudarytą kartelinį susitarimą, yra nebaudžiama, nors ir padarė pažeidimą. Įmonėms, sudariusioms kartelinius susitarimus, gresia didžiulės baudos – iki 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Bauda – 50 tūkst. litų

„Nemanau, kad taksistai susitaria, kada ir kiek pakelti kainas. Jie tiesiog stebi vienas kitą ir kopijuoja. Taksi įmonės tartis bijo, nes vieną kartą kartelinis susitarimas buvo išaiškintas“, – dėstė P.Kvietkauskienė.

Prieš kelerius metus Konkurencijos taryba išaiškino, kad 13 Vilniaus taksi paslaugas teikiančių bendrovių susitarė pakelti kainas. Tai buvo nuspręsta taksi vežėjų asociacijos susirinkime. Jame sutarta, nuo kurios datos ir kiek reikia pabranginti paslaugas.

Po tokio susitarimo taksi tarifai tapo vienodi. Už vieną nuvažiuotą kilometrą taksistai pradėjo imti po litą, taip pat nustatytas 2 litų įsėdimo mokestis. Iki tol vieno kilometro tarifas buvo nuo 65 iki 89 centų, įsėdimo mokestis nesiekė nė pusantro lito, o kai kurios bendrovės jo visai nerinko.

Konkurencijos taryba savo įrodymus apie kartelinį susitarimą grindė ir tuo, kad nelogiška, jog visų bendrovių sąnaudos išaugo taip po lygiai, jog paslaugą visos įmonės pabrangino tą pačią dieną ir nustatė vienodus tarifus. Be to, nustatyta, kad įmonės pažeidė vartotojų interesus, nes iš jų buvo atimta galimybė rinktis pigesnę paslaugą.

Kartelinio susitarimo iniciatorei – bendrovei „Martono taksi“ – Konkurencijos taryba skyrė 50 tūkst. litų baudą. Kitoms susitarime dalyvavusioms įmonėms bausmė buvo švelnesnė. Jos gavo sumokėti po 5 tūkst. litų.

Taksi bendrovėms taip pat buvo nurodyta nebetaikyti tų kainų, dėl kurių buvo susitarta.