Šventosios uostas: tarp komercijos ir edukacijos

Pavyzdžių jau yra

Susisiekimo ministerija tokiam Šventosios uosto pokyčiui nei pritarė, nei prieštaravo. Ji tik nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. Vyriausybės kanceliarijoje vyko suinteresuotų institucijų pasitarimas, kuriame buvo sutarta plėtojant Šventosios jūrų uostą naudoti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos lėšas.

Šventosios jūrų uosto įstatymo projektas kol kas nėra derintas su žuvininkystę kuruojančia Žemės ūkio ministerija, kuri šiuo atveju tarsi ir turėtų atsakyti, ar pavečiant Šventosios uostą komerciniu bus atsisakoma užmojų panaudojus ES paramos lėšas Šventojoje kurti žvejų uostą su pramogine pakraipa. Tai yra jis galės priimti ir jachtas, kitus pramoginius laivus.

Panašių nedidelių uostų, kur žvejybos ir pramoginė laivyba tarpusavyje dera, Europoje nemažai. Jų yra tiek Suomijoje, Švedijoje ar netgi Vokietijoje.

Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė taip pat pastebėjo, kad Šventosios uosto įstatymo projektas turi būti dar derinamas, nes ne visos suinteresuotos institucijos galėjo pateikti savo pozicijas.

Dar tuo metu, kai Šventosios uostą valdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, buvo siūlymų atstatomame Šventosios uoste įrengti krantines laikyti Būtingės naftos terminalą aptarnaujantiems laivams. Kai tuo suinteresuotoms bendrovėms buvo pasiūlyta prisidėti prie Šventosios uosto atkūrimo, entuziazmas išblėso.

Pokytis: žvejų interesai Šventosios uoste taptų tarsi ne visai prioritetiniai, nors pačioje pradžioje dėl jų ir planuota atstatyti šį uostą. / V. Matučio nuotr.

Arčiau nei į Klaipėdą

Dabar norą, kad Šventosios uoste būtų vykdoma ūkinė ir komercinė veikla, yra pareiškę Energetikų sektoriaus atstovai.

Siekiama, kad Šventosios uoste būtų sudaryta galimybė priimti vėjo elektrinių parkus jūroje eksploatuojančių kompanijų laivus. Kadangi dauguma vėjo jėgainių parkų bus statoma Baltijos jūroje priešais Palangą, o kartu ir ties Šventąja, tokiems laivams būtų arčiau plaukti į Šventosios uostą nei į Klaipėdą.

Jei Šventosios uoste kurtųsi vėjo jėgainių parkų jūroje eksploatavimo bendrovių laivynas, šiam uostui tai būtų ypač naudinga. Šventosios jūrų uosto įstatyme priėmus nuostatą dėl jo komercinės veiklos įteisinimo, valstybė tarsi prisiimtų įsipareigojimą, kad čia turi būti pastatytas uostas ne molais iš geosintetinių maišų su smėliu, kaip iki šiol planuota, bet tvirtais gelžbetoniniais, šešių metrų, o gal net ir didesniais gyliais, avanuostu, kad galima būtų priimti jūrinius vėjo jėgainių parkų aptarnavimo laivus.

Pažvelgus atidžiau, galima įžvelgti tam tikros tiesos, kad Klaipėdos uostas yra pernelyg komercinis, o atskiros uosto terminalų bendrovės per mažai dėmesio skiria jūrinio įvaizdžio ir tradicijų formavimui.

Tačiau, kaip žinoma, statyti vėjo jėgainių statybos jūroje ir aptarnavimo terminalą numatyta Klaipėdos uoste, Smeltės pusiasalyje, buvusioje tarptautinėje jūrų perkėloje.

Šio terminalo statybai bus skiriama nemaža dalis valstybės lėšų, kuriuos skirs valstybės valdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kaip teigiama, dar didesnė valstybės pinigų suma turėtų būti „metama“ ir į Šventosios uosto statybą, tam, kad įrengtų molus, avanuostą su vėjo jėgainių parko jūroje aptarnavimo infrastruktūra.

Formuotų ir jūrines tradicijas

Teigiama, kad Palangos savivaldybė Šventosios uosto pritaikymui komerciniams tikslams neprieštarautų. Siūlomame Šventosios uosto įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad Šventosios uoste būtų galima organizuoti neformalią švietimo veiklą. Aiškėja tai, kad Palangos savivaldybė Šventosios uoste galėtų steigti Buriavimo mokyklą.

Siūlymas Šventojoje organizuoti neformalią švietimo veiklą aiškinamuosiuose raštuose argumentuojamas tuo, kad Lietuva neturi gilių jūrinių tradicijų, istorinės aplikybės ribojo galimybes šaliai naudotis Baltijos jūra. Todėl esą itin svarbu Šventojoje kurti valstybės jūrines tradicijas, suaugusiųjų ir vaikų švietimą jūrine tematika, prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio formavimo.

Toks aiškinimas tarsi reikštų, kad Klaipėdoje nėra jokių jūrinių tradicijų, neformuojamas jūrinis įvaizdis, nėra jūrinės tematikos švietimo. Pažvelgus atidžiau, galima įžvelgti tam tikros tiesos, kad Klaipėdos uostas yra pernelyg komercinis, o atskiros uosto terminalų bendrovės per mažai dėmesio skiria jūrinio įvaizdžio ir tradicijų formavimui.