Šventės – metas šeimai

Etnologai kviečia prisiminti, kaip kūdikėlio Jėzaus gimimo dieną švęsdavo senoliai, ir prie stalo ragina sėsti tik įsižiebus Vakarinei žvaigždei. Per Kūčias reikėtų laikytis rimties, nedirbti sunkių darbų, prie stalo pakviesti vargstančiuosius ar vienišius, o pirmąją Kalėdų dieną leisti su šeima.

Kūčių dieną lietuviai laikydavosi sauso pasninko, iki pat apeiginės Kūčių vakarienės užkąsti gaudavo tik vaikai.

„Šeima prie stalo sėsdavo tik užtekėjus Vakarinei žvaigždei“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro etnokultūrinės veiklos koordinatorė ir edukacinės veiklos koordinatorė Lina Prončatovaitė.

Prieš sėsdami valgyti, lietuviai stalą papuošdavo balta linine staltiese, o po ja paklodavo šieno, tada ant stalo rikiuodavo 12 patiekalų. Pats svarbiausias Kūčių stalo valgis buvo Kūčia – patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių arba miežių ir pasaldintas bičių medumi.

„Jis buvo skirtas pakviestoms vėlėms vaišinti“, – pastebėjo L.Prončatovaitė.

Kitas svarbus Kūčių stalo valgis – kūčiukai arba šlyžikai. Taip pat nė vienas apeiginės vakarienės stalas nebuvo įsivaizduojamas be kisieliaus. Paprastai lietuviai virdavo raudoną spanguolių ir ypatingąjį baltą – avižinį kisielių.

„Prie stalo susėdusi šeima lauždavo plotkelę arba dar seniau – miežinės duonos kepalėlį“, – pasakojo pašnekovė.

Įdomu tai, jog anksčiau tikėta, kad Kūčių vakarą priimtas ir pavaišintas svetimas ar neturtėlis atneš laimę namams. Nuo seniausių laikų žmonės kviesdavo sunkiai besiverčiančius ar vienišus kaimynus, priklydėlius.

Sėkmę nešdavo ir tradicija, kad prie stalo susėstų lyginis skaičius žmonių.

„Tokiu tamsiu, niūriu laikotarpiu, kai antgamtinės jėgos turi stiprų poveikį, galima bandyti nuspėti, kokie bus ateinantys metai“, – paaiškino L.Prončatovaitė.

Iš po staltiesės buvo traukiamas šiaudas. Ateitį tada labiausiai mėgo spėti jaunimas. Merginos sudėdavo batus į geldą ir kaip įmanydamos juos niokodavo. Ta, kurios pirmosios batas iškrisdavo, ateinančiais metais ištekėdavo.

Vaikinai mėgo nusisukę nuo durų mesti batą. Jeigu jis nosimi atsisukdavo į duris, reiškė, kad šiemet vaikinas taps jaunikiu.

Kūčių dieną buvo griežtai draudžiama dirbti sunkius darbus.

Prieš Kūčių vakarienę visa šeima nusiprausdavo ir apsirengdavo švariais marškiniais. Visos dienos darbai turėjo būti susiję su pasiruošimu vakarienei. Vakare šeima keliaudavo į bažnyčią.

Pirmąją Kalėdų dieną lietuviai nelankydavo kaimynų ar draugų, ją paprastai leisdavo namuose, savo šeimoje.