- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijai atsisakius Baltijos jūroje statyti net 14 vėjo jėgainių parkų, aplinkinėse šalyse svarstoma, kokią įtaką tai joms turės.
Pasakė „ne“ dėl radarų
Šiomis dienomis Švedijos vyriausybė atšaukė keturiolikos jūros vėjo jėgainių parkų statybos projektus. Švedijoje tai prilygo sprogusios „bombos“ įvaizdžiui.
Jūros vėjo jėgainių statybos jūroje projektų Švedijos vyriausybė atsisakė dėl karinių sumetimų. Švedijos kariškiai įtikinėjo, kad jūroje pastatyti vėjo jėgainių parkai trukdys radarų sistemoms tinkamai stebėti pakrančių prieigas.
Švedija Baltijos jūroje turi didžiausią kranto liniją. Iš 27 569 kilometrų Baltijos jūros kranto linijos, įskaitant salas, įlankas ir fjordus, Švedijai tenka 7 600 kilometrų.
Pakrantės apsaugai visoje Švedijoje išdėstyti radarai. Jie nukreipti į Baltijos jūrą. Stebimi bet kokie plaukiantys laivai.
Pastaraisiais metais Švedijos Baltijos jūros pakrantės stebimos ypač įdėmiai. Labiausiai baiminamasi Rusijos karo laivų ir galimų jų provokacijų. Prieš keletą metų buvo fiksuota, kad prie Švedijos pakrančių pasiklausymo ar kitais tikslais „ganėsi“ keli Rusijos povandeniniai laivai.
Gal tai, o gal ir karas Ukrainoje, lėmė, kad Švedijos kariškiai dėl savo pakrančių saugumo yra ypač sunerimę. Jiems pavyko įtikinti savo šalies Vyriausybę, kad pakrančių saugumas yra svarbesnis nei vėjo jėgainių parkai teritoriniuose vandenyse.
Švedija yra vienintelė šalis Baltijos jūros regione, o gal ir visame pasaulyje, kuri dėl saugumo, o tiksliau galimų kliūčių kariniams radarams, atsisako pakrantėse statyti vėjo jėgainių parkus.
Akivaizdu: dėl karinių interesų Švedija Baltijos jūroje atsisakė raudonai pažymėtų planuotų statyti vėjo jėgainių parkų. / Švedijos vyriausybės pateikta schema
Didelis nerimas Norvegijoje
Tai, kad dėl Švedijoje atsisakytų vystyti 14-os vėjo jėgainių projektų jūroje galimai patirs nuostolius, pirmoji pasisakė Norvegijos valdžia.
Šios šalies verslas nuostolius patirs ne tiek dėl to, kad negaus iš Švedijos pigesnės elektros energijos, kiek dėl to, kad negalės investuoti į Švedijos jūros vėjo jėgainių parkų statybas.
Norvegijoje yra labai daug hidroelektrinių, kurios gamina elektros energiją. Norvegijos verslas kartu su švedais planavo nemažai investuoti ir į Švedijos vėjo jėgainių parkų statybas.
Statyti vėjo jėgainių parkus pačios Norvegijos vandenyse Šiaurės ar Norvegijos jūrose yra sudėtingiau, nes jos gilesnės nei Baltijos jūra, ypač prie Švedijos krantų.
„Turėjome ambicijų iki 2040 metų sukurti panašų kiekį elektros energijos gaminančių vėjo jėgainių parką, kokį dabar turime hidroenergetikos potencialą“, – yra pripažinęs Norvegijos ministras pirmininkas Janas Gahras Storeasas. Norvegija planavo Švedijos vandenyse pastatyti bendro 9 teravatvalandžių (TWh) vėjo jėgainių parkų tinklą.
Tarp 14-os projektų, kurių atsisakė Švedija savo pakrantėse, apie pusę buvo tie, kuriuose rengėsi dalyvauti norvegai. Jie baiminasi, kad Švedijai atsisakius jūros vėjo jėgainių parkų statybos, regione tiek jų statybos, tiek elektros rinkos kainas dar labiau ims diktuoti Danija, kuri jau užėmė vėjo jėgainių parkų lyderio pozicijas ne tik Skandinavijos regione, bet ir visoje Europoje.
Elektros tilto perspektyva
Norvegijos premjero teigimu, dėl iš rinkos „iškritusių“ 14-os Švedijos vėjo jėgainių parkų jūroje, regione ateityje gali didėti elektros energijos kainos. Tokio didėjimo tikimasi ir Norvegijoje.
Dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją.
Elektros energijos rinkos badas Švedijoje ateityje gali turėti įtakos ir Lietuvai. Iš Švedijos Nybro vietovės į Klaipėdą jūros dugnu yra nutiesta 700 megavatų 450 kilometrų ilgio elektros kabelio „NordBalt“ linija, kuri veikia nuo 2016 metų.
Vadinamasis elektros tiltas Lietuvai leido pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. Ji būdavo perkama per Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Svenska Kraftnat“.
Gali būti, kad į Lietuvą pakliūdavo ne tik švediškos gamybos, bet galimai ir Norvegijoje pagamintos elektros energijos dalis, nes Švedija ir Norvegija turi sujungtus bendrus elektros energijos tinklus.
Jei Norvegijos premjeras teigia, kad dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangs elektros energija, brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją. Arba Lietuvai ateityje gali tekti atsisakyti pernelyg brangios elektros energijos iš Švedijos. Tai bus įmanoma padaryti, jei pati Lietuva kartu su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis pasigamintų pakankamai daug elektros energijos.
Perspektyva yra, nes pati Lietuva Baltijos jūroje planuoja statyti du bendro 1 400 megavatų vėjo jėgainių parkus. Jų pagamintą elektros energijos kiekį gali „suvalgyti“ Lietuvoje planuojamos statyti bent kelios vandenilio, kaip ateities automobilių kuro, gamyklos.
Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos ateityje perspektyvos nėra itin šviesios.
Lietuva turi elektros liniją su Lenkija ir rengiasi statyti dar vieną. Lenkija, skirtingai nei Švedija, nesirengia paisyti to, kad vėjo jėgainių parkai gali trukdyti karinių radarų stebėjimui. Lenkija vėjo jėgainių parkais iki 2050 metų rengiasi nusėti ištisus plotus savo pakrantėse tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Orlen Lietuva“ skystuosius energijos išteklius Klaipėdos terminale kraus dar bent trejus metus
Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ įmonė Lietuvoje dar bent trejiems metams sudarė sutartį su skystųjų energijos produktų terminalo Klaipėdoje valdytoja „KN Energies“, per „Nasdaq“ biržą antradienį prane&scaron...
-
Netektis medikų bendruomenėje: mirė jauna Klaipėdos gydytoja1
Pirmadienį medikų bendruomenę sukrėtė liūdna žinia – mirė Klaipėdos gydytoja Aurelija Gestautienė. ...
-
Perspėja: tarp jaunuolių paplito alternatyva cigaretėms
Tarp jaunuolių paplito naujas tabako produktas, pavadinimu snusas. Anot pareigūnų, tai tarsi nikotino „pagalvėlė“, dažniausiai naudojama dedant ją po viršutine lūpa ir įsisavinant pro dantenas. Nepilnamečiai snusą esą naudoja kai...
-
Dreverna nebėra provincija
Kaimu interneto enciklopedijoje vis dar vadinama Dreverna šiemet tapo sostine – mažąja kultūros sostine, kasmet sutraukiančia daugybę žmonių pramogauti ir pažinti Pamario kraštą. Tai yra didžiulis vietos šviesuolių nuopeln...
-
Lyderius pristabdė jaunieji krepšininkai
Klaipėdos miesto krepšinio mėgėjų „Mano būsto“ taurės varžybose antrą nesėkmę patyrė lyderių komanda. ...
-
Paplūdimyje – išterliota sveikuolių kabina
Antrojoje Melnragėje, prie pirties, akį rėžia grafičiais išterliota persirengimo kabina. Ji šiuo metu vienintelė paplūdimyje, palikta žiemos sezonu Baltijos jūroje mėgstantiems plaukioti sveikuoliams. Pasibaigus žiemai, visos persireng...
-
Į Klaipėdos vicemero pareigas – teisininkas?
Nors pagal daugiamandatį sąrašą daugiau nei prieš tris mėnesius į Seimą buvo išrinkta Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė, iki šiol viešai neskelbta, kas ją pakeis. Dienraščio duomenimis, į &scar...
-
Smėlio gatvėje Gargžduose perkami garažai
Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia Gargždų miesto centro atnaujinimo darbus ir vėl skelbia kvietimą parduoti garažus Smėlio gatvėje. Siekiant paspartinti teritorijos pertvarkymo darbus, garažų savininkams siūloma 10 proc. didesnė nei rinkos kaina...
-
Lietuvos jūrinio saugumo skydui – laivas „Perkūnas“4
Ambicija Lietuvoje išvystyti naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Bendradarbiaudami su partneriais Danijoje, Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupei priklausančios įmonės „Western Baltic Engine...
-
Dėl pažeidimų stabdomas Kretingos Rotušės aikštės projektavimas
Remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijomis, Kretingos rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą stabdyti Rotušės aikštės ir jos prieigų projektavimą. ...