Šunų vedžiojimui skirtų aikštelių pasigendantiems augintinių šeimininkams teks laukti kitų metų biudžeto skirstymo. Gyvūnų priežiūrai ir laikymui skirtos šių metų lėšos baigėsi.

Už gyvūnus klojo tūkstančius

Gyvūnų šeimininkai privalo registruoti savo augintinius bei mokėti nustatyto dydžio mokestį. Šiuo metu Klaipėdos gyvūnų registravimo centre įregistruota apie 8 tūkst. naminių gyvūnų. Iš jų beveik 7 tūkst. šunų ir apie 500 kačių. Vienkartinis mokestis už šuns registravimą – 10, už katės – 5 litai.

Už gyvūnų laikymą bute taikoma rinkliava: už šunį – 5, už katę – 3 litai per mėnesį. Per šių metų sausio – rugpjūčio mėnesius už naminių gyvūnų registravimą surinkta daugiau nei 46 tūkst. litų.

Mokesčių lengvatos taikomos akliems, vienišiems invalidams ir vienišiems pensininkams; šunų savininkams, turintiems policijos, krašto priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą jų veiklai.
Tačiau šios nuolaidos neatleidžia gyvūnų savininkų nuo prievolės registruoti gyvūnus.

Nėra pinigų – nėra ir planų

Šiuo metu mieste yra įrengtos keturios šunų vedžiojimo aikštelės: Baltijos prospekte, prie kalno I.Simonaitytės gatvėje, Skulptūrų parke ir "Ąžuolyno valdai" priklausančioje teritorijoje.

Panašu, kad greitu laiku naujų teritorijų šunų vedžiojimui nebus įrengta.
2008 metams gyvūnų priežiūrai ir laikymui buvo skirta 275 tūkst. litų. Tačiau pinigai jau išnaudoti.

"Nauji planai nekuriami dėl lėšų stygiaus", – apgailestavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Laima Jūrevičienė.

Paklausta, kur ir kaip panaudojami iš gyventojų surinkti mokesčiai, specialistė pasakojo, kad vien naujausios šunų vedžiojimo aikštelės įrengimas kainavo per 60 tūkst. litų. Taip pat pinigai skiriami tarnybai "Nuaras" už benamių gyvūnų globą, gaudymą, utilizavimą, šunų vedžiojimo aikštelių priežiūrą. Vien gyvūno eutanazija kainuoja beveik 80 litų.

Irzlių kaimynų mažėja

Gyvūno nepriežiūra yra viešosios tvarkos pažeidimas. Klaipėdos miesto policijos vyriausiojo komisariato Viešosios tvarkos skyriaus komisarė inspektorė Alina Vaičekauskienė stebisi, kad pastaruoju metu sulaukia ne tiek daug skundų iš augintinių neprižiūrinčių kaimynų. Šią vasarą į tarnybą kreipėsi tik penki asmenys.
Inspektorė pasakojo, kad su konfliktuojančiomis pusėmis stengiamasi susitarti gražiuoju.

"Pirmiausiai nuvažiuojame pas nepatenkintus kaimynus, po to aplankome gyvūno šeimininkus. Daugeliu atvejų įspėjimo pakanka. Tačiau prireikus griežtesnių priemonių, pirmąkart skiriama 100 litų bauda“, – tvirtino pašnekovė.

A.Vaičekauskienė džiaugiasi, kad klaipėdiečiai tampa sąmojingesni ir pakankamai gerai prižiūri savo augintinius. Tai patvirtina mažėjantis skundų dėl paleistų šunų, vedžiojimo be pavadėlio, triukšmo daugiabučiuose skaičius.

Šuva – dėl užgaidos

Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė L.Jūrevičienė mano, kad žmonės atsakingai neapsvarsto, ar tikrai reikia įsigyti gyvūnėlį. Daugeliu atvejų toks sprendimas būna tik vaiko užgaida.

,,Kiekvieną dieną nuvažiuoju į "Nuarą" ir pati matau, kiek gyvūnų paliekama. Atiduodami net ir jauni veisliniai augintiniai“, – pasakojo specialistė.
,,Nuaro“ administratorė Irina Čeponavičienė teigė, kad šiuo metu gyvūnų prieglaudoje yra 13 kačių ir 40 šunų. Dažniausiai augintinius paliekantys šeimininkai teisinasi, kad nebeturi sąlygų gyvūnui auginti.

Dažna priežastis – naujagimis, baiminamasi ir alergijos. Liūdniausias ir tikrai ne rečiausias pasiteisinimas – atsibodo.