Beveik kas penkto šulinio ar gręžinio geriamasis vanduo Klaipėdos apskrityje neatitinka higienos reikalavimo normų ir jis kenkia žmonių sveikatai.

[email protected]

Organizuota akcija

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją "Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?". Jos metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami maždaug 50-yje Lietuvos miestų bei miestelių.

Akcijos metu buvo tikrinamas nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos kiekis šulinių ir šachtinių gręžinių vandenyje.

NVSPL Klaipėdos skyrius surinko 275 (245 šulinių ir 30 gręžinių) mėginius Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Specialistai vyko į Klaipėdos rajono seniūnijas, Šernų ir Dituvos sodų bendrijas, Kretingos, Šilutės, Palangos, Tauragės, Šilalės, Mažeikių rajonus, Telšių ir Plungės miestus.

Užterštas – kas penktas

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė informavo, kad iš 275 ištirtų šulinių ir šachtinių gręžinių 50-yje vanduo neatitinka nustatytų higienos normų.

"Rezultatai nėra džiuginantys. 18 proc. šulinių geriamas vanduo yra pavojingas žmonių sveikatai. Tiesa, Klaipėdos apskrities situacija – kiek geresnė nei visoje šalyje, kur užterštas kas trečias šulinys", – sakė NVSPL Klaipėdos skyriaus vedėja.

Pagal Lietuvos higienos normas nitrato ribinė rodiklio vertė turi siekti ne daugiau kaip 50 mg/l, nitrito – ne daugiau kaip 0,50 mg/l, o specifikuota amonio vertė geriamajame vandenyje privalo būti iki 0,50 mg/l.

R.Mitkuvienė informavo, kad Klaipėdos apskrityje leistina nitratų koncentracijos norma buvo didesnė 30-yje mėginių. Viename Šilutės rajono šulinyje šis rodiklis didesnis net 6 kartus.

Didesnė nitritų norma nustatyta 5, o amonio –25 mėginiuose. Labiausiai nitritais užterštas šulinys rastas Mažeikių rajone, o amoniu – gręžinys Klaipėdos rajone.

Individuali atsakomybė

Anot NVSPL specialistų, reikėtų akcentuoti faktą, jog vandens užterštumas nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybę lemia paties žmogaus vykdoma ūkinė veikla, tinkamas šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys pasirūpinti šulinio vandens sauga ir kokybe, todėl rekomenduojama šulinio ar negilaus gręžinio vandenį tirti bent du kartus per metus: rudenį bei pavasarį.

Specialistai pataria šulinį uždengti sandariu dangčiu, o virš jo padaryti stogelį krituliams nutekėti.

Jeigu gruntas yra teršiamas, tuomet paviršinė tarša nuplaunama į gruntinį vandenį, todėl vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis.

Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (iš lauko tualetų, fekalinių vandenų kaupimo duobių) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas nitratais, nitritais, amoniu ir mikroorganizmais, todėl būtina parinkti tinkamą vietą šuliniui.