STT įtarimų sulaukęs Šilutės meras sieks trečios kadencijos

Sieks mero kėdės

Kitų metų pavasarį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimuose geresnio kandidato partijos "Tvarka ir teisingumas" Šilutės skyrius nerado.

"Pas mus demokratija. Kas ką nori, tas tą ir siūlo. Kad nebūtų kaltinimų, jog kandidatus partijos vadovybė "nuleidžia iš viršaus", patvirtinome tvarką, pagal kurią skyriai patys renka kandidatus, o partijos valdyba juos tik tvirtina. Valdyba ir patvirtino V.Laurinaitį", – patikino partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Pasak jo, partijos manymu, V.Laurinaitis tėra tik įtariamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime, byla nėra perduota teismui.

"Kiek aš supratau, tiek merui V.Laurinaičiui, tiek vicemerui Algiui Bekeriui yra inkriminuojamas pareigų viršijimas. Dokumentų klastojimu jie nėra įtariami. Tokie įtarimai esą pareikšti administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui, administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui. Tačiau, kita vertus, kiek STT bylų yra grąžinama atgal? Lietuvos mastu – tai yra tragiški skaičiai", – žiniomis apie partijos bičiulio bylą dalijosi R.Žemaitaitis.

Po Kalėdų –  į darbą

Šioje STT pradėtoje byloje iš viso įvardijami septyni įtariamieji. Be Šilutės rajono mero ir dviejų administracijos darbuotojų, tyrime minimas ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės "Šilutės autobusų parkas" direktorius Artūras Stonkus, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šilutės skyriaus vadovas Algirdas Balčiūnas ir vietos seniūnas Raimondas Steponkus.

Paaiškėjo, jog per pačias Kalėdas, gruodžio 25-ąją, vicemerui A.Bekeriui ir administracijos direktoriui S.Šepučiui baigėsi nušalinimo nuo tarnybos laikotarpis. Teisėsaugos pareigūnai šventinių dienų metu veikiausiai net nesikreipė į teismą dėl nušalinimo pratęsimo.

Abu šie valdininkai ketvirtadienį sėkmingai toliau dirbo Šilutės savivaldybėje.

"Nėra teisinės galimybės pratęsti pasibaigusį nušalinimo terminą", – patikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis.

Rajono galvos viską žinojo?

Pasak A.Velučio, ikiteisminis tyrimas sparčiai stumiasi į priekį, šiuo metu teisėsauga laukia ekspertų išvadų ir vertinimų. Kokios institucijos turėtų pateikti savo išvadas, nedetalizuojama, tačiau aiškinama, jog tyrimo apimtis yra išlikusi ta pati.

A.Velutis negalėjo patvirtinti, jog bylą pavyks perduoti teismui iki kovo, kada vyks savivaldybių tarybų rinkimai.

"Nei tyrimas, nei teistumas neužkerta kelio dalyvauti rinkimuose. Yra tam tikrų išlygų, kandidatas tik turi apie tokius procesus informuoti rinkėjus. Kaip partija nuspręs, ten jau jų reikalai. Dabar madinga teistiems ir perteistiems eiti į rinkimus, niekas nieko blogo čia nemato. Tai tik žmonių savivokos reikalas. Aš prie datos "neprisirišu". Kai tik bus gautos specialistų išvados, spręsime. Tyrimo apimtis ir įtariamųjų skaičius nesikeičia", – nuomonę išsakė A.Velutis.

Pasak jo, visiems įtariamiesiems inkriminuojama piktnaudžiavimas tarnyba, daliai – aplinkosaugos taisyklių ir reikalavimų nepaisymas.

"Taip pat yra dokumentų klastojimas ir lėšų iššvaistymas. Kalbant apie merą ir vicemerą, jie žinojo apie tai, ką darė vykdytojai", – paaiškino prokuroras.

Šiame tyrime minimas ir kyšininkavimas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Taip pat tyrimas pradėtas ir dėl papirkimo, už kurį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kai kuriems šios istorijos dalyviams už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Už aplinkosaugos reikalavimų nepaisymą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Be alternatyvių bausmių, tokių kaip bauda, sunkiausia bausmė gresia už turto iššvaistymą – iki septynerių metų laisvės atėmimas.

Dėl sklypo pardavimo – klaustukai

STT tyrimas pradėtas praėjus metams po to, kai skandalingus prekybos centro Šilutėje statybos faktus paskelbė dienraštis "Klaipėda".

2017 m. rudenį buvusios Šilutės autobusų stoties teritorijoje pradėtos "Lidl" statybos patraukė visuomenės dėmesį, kai paviršiniuose vandenyse pasklido degalų dėmės.

Nuo sovietinių laikų autobusų stoties teritorijoje būta pavojingų aplinkai objektų – naftos bazė ir autobusų parko technikos kiemas.

Numačius statyti prekybos centrą, visas šis užterštas gruntas turėjo būti iškastas ir išvežtas. Dalis grunto esą buvo gabenama į buvusių garažų masyvo teritoriją, dalis neva buvo atiduota saugoti specialiai įmonei. Tačiau kiek tiksliai užteršto grunto buvo utilizuota, ar tikrai tai buvo atlikta tinkamai ir kitus panašius klausimus ėmė aiškintis teisėsauga.

Pareigūnai užsimojo panarplioti dar giliau, imta domėtis, kokiu būdu šio prekybos centro statybai buvo parduotas valstybinės žemės sklypas.

Šiam tikslui savivaldybės įmonė "Šilutės autobusų parkas" iš valstybės už 223 tūkst. eurų įsigijo apie hektaro ploto sklypą.

"Sklypą pirko autobusų parkas, bet už jį mokėjo investuotojas. Šilutės autobusų parkas sudarė veiklos sutartį su "Projesta Group". Buvo numatyta pastatyti autobusų stotį, iškelti autobusų parką ir pastatyti prekybos centrą", – didžiųjų statybų priešistorę prisiminė Šilutės meras V.Laurinaitis.

"Klausimas kyla, kokiu būdu įgyta valstybinė žemė. Ne, ne aukciono būdu. Šilutės autobusų parkas turėjo teisę pretenduoti įsigyti valstybinę žemę, tačiau mes aiškinamės aplinkybes. Ši teritorija kurį laiką buvo priskiriama Kultūros paveldo teritorijai, tačiau staiga ji tokio statuso neteko, nes neliko pastatų, kurie buvo saugomi valstybės. Kokiu pagrindu tai nutiko, mes ir aiškinamės", – tikino tyrimą kuruojantis prokuroras A.Velutis.

Pats Šilutės meras V.Laurinaitis aiškina, jog dėl STT tyrimo blogai nesijaučia.

"Aš neturiu ko baimintis. Darėme viską dėl bendruomenės, visuomenės labui", – aiškino V.Laurinaitis.