Užkietėję žvejai nerimsta – internetinėje grupėje, kuri vienija per 10,6 tūkst. Klaipėdos rajono žvejų, dalijasi stintų laimikiu. Tiesa, kol kas jis – labai menkas.

Maždaug prieš savaitę, kol siautėjo štorminis vėjas, entuziastai traukė ir po kelias dešimtis agurkais kvepiančių žuvų. Tačiau šiuo metu situacija – liūdnoka.

"Dar nėra stintų mariose. Per audrą žmonės po kelias pagavo, bet šiuo metu – visiškai jokio veiksmo. Šiltas ruduo daro savo. Pernai tokiu laiku jau kažkiek ištraukdavome, o ir bandančiųjų būdavo nemažai", – sakė užkietėjęs žvejys Simonas Karalius.

Panašu, kad mėgėjams belieka laukti šiaurės vakarų, vadinamojo suominio vėjo ir bent keleto šaltesnių naktų.

Kaip teigė Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas, stintų nematyti ir ant prekeivių prekystalių.

"Kol kas dar nėra, paprastai stintų sulaukiame lapkričio viduryje. Šiemet irgi tikimės jų turėti lapkričio 15-ąją", – spėjo V.Karmanovas.

Sprendžiant pagal tai, kokiais dideliais kiekiais žvejai mėgėjai šiemet ant Kuršių marių ledo gaudė stintas, galima manyti, kad nenuvils ir artėjantis sezonas. Agurkais kvepiančios žuvys domina ir verslininkus.

Jau kurį laiką stintos yra pagrindinės ne tik Kuršių marių, bet ir priekrantės žvejų žuvys. Tyrimus atliekantys žuvininkystės ekspertai nustatė, kad ir Baltijos jūros priekrantės žvejai didžiausiais metines žvejybos pajamas gauna iš stintų.

Per metus 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės sugavo 670 tonų žuvų ir gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.

Praėjusį sezoną stintų karštligė įsisiautėjo apie vasario vidurį. Šios žuvys gaudytos Klaipėdoje, Kuršių mariose, Latvijoje. Tokiu laiku žvejai ištraukdavo ir po 8–9 kilogramus stintų.