- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šioje dienraščio „Klaipėda“ bendradarbio ir šviesaus atminimo fotografo Albino Stubros nuotraukoje užfiksuoti 1974 m. griaunami pastatai S.Daukanto gatvėje.
-
Prievolė: čia – 1980-ieji, eilė prie kino teatro „Vaiva“ bilietų kasos Herkaus Manto gatvėje. Teatro darbuotojai per šeštadienines talkas būdavo priversti valyti milžiniškus pastato langus.
Vladimiras Leninas per savo gimimo dieną su rąstu ant peties tapo dar viena sovietine legenda, kuri ilgainiui išsivystė į kasmetį vadinamųjų lenininių "subotnikų" ritualą. Kiekvieną balandžio trečiąjį šeštadienį tarybiniai žmonės rinkdavosi tvarkyti gyvenamosios aplinkos. Tačiau tos talkos dažniausiai virsdavo išgertuvėmis.
Pilietinės brandos imitacija
Režisierei ir dokumentinių filmų kūrėjai Daliai Kanclerytei lenininės talkos asocijuojasi su kolorado vabalais. Jų kartu su savo klasės draugais Dalia buvo varoma rinkti į Klaipėdos paplūdimius.
"Pamenu juodus pajūrio ruožus, nusėtus tais bjauriais vabzdžiais. Mes, tada dar paaugliai, privalėjome juos surinkti ir sumesti į tokius didelius metalinius bidonus. Labai šlykštus darbas. Tačiau po to daugiau jokiose lenininėse talkose nedalyvaudavau. Sakykime, "subotnikai" – ne mano stichija", – juokėsi režisierė.
Dizaineris Anatolijus Klemencovas, irgi kaip tikras menininkas ir tarsi dar vienas "antitarybinis elementas", taip pat nedalyvaudavo lenininėse talkose.
"Kaip man to pavykdavo išvengti? Turbūt meluodavau. Nebuvau pilietiškas tarybinės sistemos žmogus. Pati talkų idėja labai gera, bet manęs tarp tų talkininkų nebūdavo. Gal todėl, kad labai nemėgstu grupinių, entuziastingų rikiuočių "su raudonomis vėliavomis", kurių veiksmuose daugiau patoso nei prasmingo darbo. Prasmingiausia visame tame būdavo išgertuvės: jei nėra degtinės – laikas iššvaistytas veltui. Man tai buvo nepriimtina", – dėstė A.Klemencovas.
Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas ir dirigentas Pranciškus Memėnas taip pat tarybiniais laikais šiukšlių nerinkdavo.
Tačiau talkų metu jo vadovaujamas orkestras privalėjo linksminti talkininkus, dažniausiai – tarybinę "grietinėlę".
"Valdžia dirbdavo su muzika. Mes grodavome tuos kūrinius, kurie mums prie širdies, ir tai anaiptol nebuvo tarybinių autorių muzika. Net sulaukdavome priekaištų iš tuometės Kultūros skyriaus vadovės, kad negrojame tarybinių kūrinių. Pasakydavau, kad mes juos grojame tada, kada reikia. O talka – ne ta proga", – pasakojo P.Memėnas.
Svarbiausia – viešai pasirodyti
Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas neslėpė, kad jo paties didelių nuopelnų švarinant tarybinę tėvynę nebuvo.
"Dauguma vyrų ten eidavo tik todėl, kad galėtų po talkos pagerti. Tai buvo dar viena šventa proga girtauti, nesulaukiant priekaištų. Juk talka, kaip neišgersi? Yra tekę tose talkose dalyvauti, kai tarnavau povandeniniame laivyne. Pamenu, politiniai vadai transparantą iškeldavo, pasakydavo aistringą kalbą, kad esame tėvynės sargyboje, kad mūsų tėvynė turi blizgėti. Tada mes kokį akmenį pajudindavome, kokį pagaliuką pakeldavome. Visur buvo tokia "pakazucha" (rus. pasirodymas – A.D.)", – pasakojo V.Čepas.
O didžiausia talka, kurioje V.Čepui teko dalyvauti, buvo Maskvoje, kai jis mokėsi Kvalifikacijos kėlimo institute. Ten jau talka buvo "labai rimta".
Būdavo linksma, nors koks čia linksmumas, idiotizmas kažkoks, kai juokiesi pats iš savęs.
"Jau šeštą ryto aktyvistai daužė bendrabučio kambarių duris ir žadino visus į talką rėkdami: "Na subotnik! Na subotnik!" Pirmiausia susimesdavome pinigus ir vieną pasiųsdavome parnešti vyno. Prie gėrimų parduotuvės vaizdas buvo tarsi per Smolnio šturmą. Pasiuntinys suplukęs po kelių valandų grįždavo su tuo vynu, ir tada prasidėdavo tikroji talka. Būdavo linksma, nors koks čia linksmumas, idiotizmas kažkoks, kai juokiesi pats iš savęs", – konstatavo V.Čepas.
V.Čepas pripažįsta, kad talkų idėja buvo graži, bet tarybinėje santvarkoje kažkaip viskas greitai išsigimdavo, pradedant morale ir baigiant talkomis.
"Sovietinė sistema įdomi tuo, kad sukūrė naujo tipo žmogų. Dabar mes tuos vaisius ir turime. Ir jų šiandien pas mus dar labai daug. Bet talkos čia niekuo dėtos. Jos tik buvo vienas to gyvenimo paradoksų: pradžioje pridergiame, paskui grandome, rėkdami "valio", – ironizavo V.Čepas.
Užsitęsdavo iki vidurnakčio
Ilgametis Tarptautinės jūrų perkėlos vadovas Vaclovas Grigalauskas žodžių į vatą irgi nevyniojo, esą "subotnikai" pirmiausia asocijuojasi su gėrimu, gastrolėmis ir linksmybėmis.
Iš lenininių talkų namo grįždavome po vidurnakčio, prisisprogę.
"Iš lenininių talkų namo grįždavome po vidurnakčio, prisisprogę. Taip tada talkininkaudavome. Nors negalime teigti, kad tos talkos buvo beprasmės. Kažkokios naudos vis dėlto būdavo. Tačiau į tą V.Lenino "subotniko" idėją buvo nusispjauti, pagrindinis dalykas, kad už tos oficialios širmos laukė piknikas", – neslėpė V.Grigalauskas.
Esą kai kurie pikniko nesulaukdavo, prisigerdavo dar prieš talką iš pat ryto.
Lenininės talkos buvo privalomos visiems, ir nesvarbu, ar ten kas dirbdavo, ar ne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje perlaidojami krašto prijungimui prie Lietuvos vadovavusio J. Budrio palaikai
Klaipėdoje penktadienį bus perlaidoti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai. ...
-
Per lygiadienį Juodkrantėje bus sudegintos nendrių skulptūros, ugnis liepsnos ir Vilniuje
Pasitinkant lygiadienį Juodkrantėje penktadienio vakarą bus sudegintos pavasarį menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, Vilniuje vyks ugnies ir šviesų renginys. ...
-
Nemaloniems kvapams suvaldyti „Klaipėdos vanduo“ diegia inovatyvias technologijas1
AB „Klaipėdos vanduo“ siekia užkirsti kelią nemaloniems kvapams sklisti. Šiam tikslui įgyvendinti pastaraisiais metais į modernios įrangos įsigijimą buvo investuota daugiau nei pusė milijono eurų. Ateityje bendrovė ir toliau taiky...
-
Dviračių laikyklos skatina keisti keliavimo įpročius1
Dviračių laikyklomis vadinami nameliai Rumpiškės kvartale moko klaipėdiečius ne tik tvarkingai dalintis visiems gyventojams skirtomis patalpomis. Naudodamiesi jais kvartalo gyventojai išgyvena ir bendruomeniškumo pamokas. ...
-
Iš Čikagos į Lietuvą pargabenti J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai6
Iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą ketvirtadienį pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pal...
-
Klaipėdoje kiekvienam mokytojui kanceliarinėms išlaidoms savivaldybė skirs po 70 eurų7
Klaipėdos savivaldybė ketvirtadienį pranešė, kad iš miesto biudžeto kanceliarinėms priemonėms įsigyti kiekvienai mokytojo pareigybei bus skirta po 70 eurų. ...
-
Egzaminus laiko ne tik abiturientai
Kasmet tarp gausaus būrio gimnazistų brandos egzaminus laiko ir anksčiau vidurinę mokyklą baigę, bet dėl įvairių priežasčių egzaminų nelaikę ar ankstesniais jų rezultatais nepatenkinti jaunuoliai. Per kitą brandos egzaminų sesiją visi norinti...
-
Partijos ir komitetai turi susiskaičiuoti narius1
Dukart per metus – iki kovo 1 d. ir iki spalio 1 d. – politinės partijos ir politiniai komitetai Teisingumo ministerijai privalo pateikti patikslintus savo narių sąrašus. Iki termino likus dešimčiai dienų, juos jau pateikė 14 po...
-
Nuo dviračio iki laivo: ko galima pasimokyti iš miestų, kuriuose gera gyventi?1
Klaipėda – uostamiestis, didžiausias Lietuvos logistikos centras ir vartai į kurortus, turintis didžiulį augimo potencialą, tačiau geriausius specialistus į Klaipėdą vis dar sunkiau pritraukti dėl gero ir kokybiško būsto trūkumo. Nenu...
-
Klaipėdos Naujojo ir Senojo turgaus pirkėjai kviečiami dalyvauti apklausoje
UAB „Naujasis turgus“ administracija, valdanti Klaipėdos Naująjį ir Senąjį turgų, nuo rugsėjo 20 dienos kviečia pirkėjus dalyvauti apklausoje – išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus apie turgaviečių veiklą internete arba ...