- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Jums teko susitikti su legendiniu indų dvasiniu mokytoju Satja Sai Baba, kuo jis traukė žmones?
– Jį supo tūkstančiai žmonių, ir vyko neįprasti dalykai. Niekas nebesistebėjo Sai Babos galimybėmis. Nuomonės pasaulyje apie jį yra labai įvairios – nuo to, kad jis pats šėtonas iš pragaro iki to, esą tai – mesijas, tolygus Kristui. Pradžioje, kai apie jį pasklido žinia, Vatikanas pareiškė, kad čia neapsieinama be piktųjų galių. O praėjus kažkiek metų tame pačiame Vatikane viename kiemelyje kas vakarą buvo demonstruojamas filmas apie Sai Babą, kad gyvena pasaulyje šventasis, bet – ne krikščioniškas.
– Ar jūs nuolat galėtumėte gyventi Indijoje?
– Galėčiau. Man ten labai patinka. Pamenu, kai man buvo penkeri, gavau dovanų sąsiuvinį ir spalvotų pieštukų, tada per dvi dienas pripaišiau visą sąsiuvinį palmių prie vandenyno, nors net panašaus paveikslėlio nebuvau matęs. Kodėl, nežinau. Aš gerai jaučiuosi po palmėmis. Man nepatinka mūsų klimatinė juosta, mūsų žiemos. Tie žmonės, kurie gyvena ten, nesuvokia, kad gyvena rojuje.
– Tik tas rojus, mūsų akimis, atrodo baisokas?
– Kai pirmą kartą atvažiavau, ir man buvo toks jausmas, kad tą šalį reikia gelbėti nuo skurdo, nuo atsilikimo. Indų charakteris yra savotiškas, kitoks mąstymas, bet manau, kad mes, europiečiai, visi iš ten, ne veltui esame vadinami indoeuropiečiais. O musulmonai man nepatinka. Kartą buvau Egipte, daugiau ten nenoriu.
– Ar kas nors negero nutiko?
– Ne, nenutiko, bet žmonių akys – agresyvios. Pasakai ką nors, ir jau jų akys krauju pasrūva.
– Tai manote, kad jų įsileidimas pas mus nėra geras sprendimas?
– Tai katastrofa. A.Merkel per anksti suvaikėjo. Sako, asimiliuosis. Musulmonai asimiliuosis? Tegul pasižiūri į čigonus, šimtmečius tarp mūsų gyvena ir nepriima nei mūsų kultūros, nei mąstymo, nei gyvenimo būdo. Ir čigonai – indoeuropiečiai, o anie? Man baisu pagalvoti, kad Europa prisileido tiek potencialių žudikų ir teroristų. Juk niekas jų nepatikrina. Didesnės nesąmonės sugalvoti nebuvo galima. Tai ne tie žmonės, su kuriais galėtume normaliai bendrauti. Dabar visai Europai iškilo grėsmė. Nekalbu apie visus musulmonus, nenoriu visų smerkti, bet geriau gyvenkime atskirai.
Vizitinė kortelė
Gimė 1949 m. lapkričio 23 d. Klaipėdoje.
Mokėsi Klaipėdos 12-ojoje vidurinėje mokykloje.
1970–1974 m. kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje.
Dirbo Girulių televizijos centre.
1990 m. išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą.
Dirbo Klaipėdos universitete, yra keliolikos patentuotų išradimų autorius.
Su žmona Lina užaugino tris dukras, turi tris anūkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...