Socialinių darbuotojų atlyginimai verčia emigruoti

Jaučiasi nustumti į užribį

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai pirmadienį svarstė kraujuojantį atlyginimų klausimą.

Po ilgos diskusijos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro profsąjungos "Solidarumas" pirmininkė ir socialinė darbuotoja Roma Martinkevičienė garsiai išrėžė, kad dabartinė situacija yra nenormali.

"Mūsų darbas yra be galo sunkus ir įtemptas, kiekvieną mielą dieną susiduriame su iššūkiais. Nežinau, kokie yra Klaipėdos savivaldybės prioritetai, jei žmogus – socialinis darbuotojas yra užribyje. Matyt, formuojama tokia politika, kad tik ubagas ubagą gali suprasti. Uždirbti 450 eurų į rankas turint išsilavinimą, aukščiausią kvalifikaciją ir ilgametį darbo stažą – labai neteisinga. Tai žemina ir yra žiauru", – teigė 27-erius metus socialine darbuotoja dirbanti Roma.

Ji taip pat skaičiavo, kad Klaipėdoje socialinio darbuotojo padėjėjos, turinčios 23-ejų metų darbo stažą, atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 399 eurai.

"Aš neatsimenu, kada socialiniams darbuotojams savivaldybė yra kėlusi atlyginimus", – stebėjosi R.Martinkevičienė.

Vilioja Gargždai

Esą su tokia alga, pakilus maisto produktų ir paslaugų kainoms, vienai moteriai neįmanoma išgyventi.

"Vienišos moterys jau nebedirba Klaipėdos įstaigose, jos išvažiavo į Gargždus, nes ten gauna 150 eurų didesnį atlygį nei čia. Jau nekalbu apie Vilnių, kur neatskaičius mokesčių socialiniai darbuotojai uždirba 909 eurus, o šiemet jiems dar 50 proc. didinamos algos. Todėl tikrai nesustosime ir eisime iki galo, nes ir mes norime garbingų atlyginimų", – apmaudavo R.Martinkevičienė.

Esą ateityje mieste ne tik neliks gerų socialinių darbuotojų, bet iš viso nebus kam dirbti.

"Turime reaguoti į tai ir brautis alkūnėmis į priekį", – palaikė Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys Saulius Liekis.

Šiemet Klaipėdos biudžetinių įstaigų, tarp jų – ir socialinių darbuotojų motyvacijai didinti ketinama skirti 2,3 mln. eurų.

Mat, pasikeitus šalies teisės aktams, pareiginę biudžetinių įstaigų darbuotojų algą dabar sudaro pastovioji ir kintamoji dalys, taip pat priemokos ir premijos. Dėl motyvacinės sistemos diegimo Klaipėdos biudžetinėms įstaigoms šiemet numatoma skirti 7-iais procentais didesnį darbo užmokesčio fondą.

Didės 32 proc.?

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vaida Žvikienė atkreipė dėmesį, kad uostamiesčio socialinių darbuotojų atlyginimai turi būti orūs, o tam 7 proc. premijoms neužtenka.

"7 proc. darbo užmokesčių augimas labai gerai, bet turi būti aiškiai nustatyta ir kita, bazinė dalis. Pastaroji irgi turi būti ori. Negali viskas būti paremta darbuotojų motyvacija ir priklausyti nuo įstaigos vadovų", – kalbėjo V.Žvikienė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė teigė, kad socialinių įstaigų darbuotojų atlyginimus planuojama didinti iš nepanaudotų Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšų piniginei socialinei paramai. Esą sutaupytų pinigų – apie pusantro milijono eurų – pakaktų.

"2012 m. mes paskaičiavome, kiek preliminariai Klaipėdos savivaldybei reikėtų pinigų kompensacijoms ir pašalpoms mokėti. Pastaraisiais metais žiemos šiltesnės ir žmonių darbo užmokesčiai didesni, o mūsų gaunamos lėšos nesikeitė. Kasmet į savivaldybės biudžetą ateina 7,5 mln. eurų. Pernai panaudojome apie 2 mln. eurų, o likę pinigai atiteko kitiems poreikiams – jie grįžo į bendrą katilą", – aiškino A.Daujotienė.

"Jeigu socialinėms įstaigoms pakeltume atlyginimo koeficientą iki vidutinio, kuris yra 6,8, darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai apie 300 eurų, tai yra apie 32 proc.", – pridūrė direktorė.

Kai kurių komiteto narių manymu, negalima vienų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus padidinti 30 proc., o kitus palikti su minimumu. Esą žmonėms psichologiškai bus baisu tai išgirsti.

"Kai kultūrai padvigubinome finansavimą, baisu niekam nebuvo", – tarstelėjo S.Liekis.