Nuspręsta drausti laisvai vaikščioti Smiltynės miškais. Nors savaitgalį šėlusi ugnis lokalizuota, tačiau rizika, jog ji bet kada vėl plykstelės nemažėja. Siekiant apsaugoti dar sveiką, tačiau lyg parakas sausą Smiltynės mišką, savaitgalį gamtosaugininkai bei policijos pareigūnai akylai stebės miškus ir poilsiautojus.
Draus vaikščioti
Penktadienį perpiet kilęs gaisras Kuršių nerijoje privertė sunerimti ir uostamiesčio valdžios atstovus. Ugniai niokojant kalnapušes Klaipėdos atstovų delegacija lankėsi gaisravietėje, tačiau tuomet klaipėdiečių pagalbos neprireikė.
Pirmadienio popietę ekstremalių situacijų valdymo komisija, kurią sudaro ne tik uostamiesčio valdininkai, bet ir ugniagesių, gamtosaugininkų, policijos bei visuomenės sveikatos centro atstovų susirinko į posėdį.
Jo metu buvo aptarta susidariusi situacija Kuršių nerijoje bei reikalingos priemonės, jog panaši nelaimė nepasikartotų.
Komisijos posėdžio metu nuspręsta, jog nuo šiol bus draudžiama vaikščioti Smiltynės miškais, kurie priklauso Klaipėdos savivaldybei.
Artimiausiomis dienomis atsiras informaciniai ženklai, perspėjantys apie gaisro pavojų bei rūkymo miške grėsmę. Taip pat bus draudžiama dviračiais važiuoti nuo Smiltynės link nelaimės vietos.
„Smiltynės perkėla“ darbuotojai bus įpareigoti perspėti besikeliančiuosius į Smiltynę apie naujus apribojimus bei galimus kelionės padarinius.
„Reikia suprasti, jog patekę į tą zoną žmonės rizikuoja savo sveikata“, – pastebėjo komisijos pirmininkė, administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Gegužės 1–3 dienomis gamtosaugininkai bei policijos pareigūnai rengs reidus ir tikrins, ar poilsiautojai laikosi naujos tvarkos.
Komisijos pirmininkė paaiškino, kad draudimas vaikščioti po mišką, išskyrus pėsčiųjų takus, galios tol, kol bus konstatuota, jog miškams gaisro pavojus nebegresia arba iki pirmo didesnio lietaus.
Trūko priežiūros
Ugniagesių atstovai informavo, kad šiuo metu Kuršių nerijoje gaisras lokalizuotas, tačiau gaisrininkai čia vis dar budi. Miško paklotė vis suliepsnoja, todėl yra nuolat prižiūrima. Vis dėlto, specialistai tikina, kad rizika iš naujo įsiplieksti gaisrui yra didžiulė.
„Būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, nes vis dar yra didžiulė rizika“, – patikino VĮ „Kretingos miškų urėdija“ urėdas Antanas Baranauskas.
Miškininkas kritikos negailėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovei, esą gaisras taip smarkiai nuniokojo parko miškus, nes nebuvo imtasi visų reikiamų atsargumo priemonių.
„Nebuvo užtikrintas patruliavimas. Pirmoji gaisrą užfiksavo Jokūbavo kamera. Kai susisiekėme su neringiškiais, jie nieko nežinojo“, – stebėjosi A.Baranauskas.
Reikia imtis veiksmų
Urėdas patikino, jog siekiant išvengti tokio masto gaisro, būtina imtis kompleksinių veiksmų. Nepakanka vien pakabinti įspėjamąsias lenteles.
A.Baranauskas tikino, jog reikia įrengti priešgaisrines juostas, mišką suskirstyti mažesniais plotais, kad gaisro metu ugnis taip greitai neplistų, sustiprinti parko darbuotojų patruliavimą miškuose, įrengti daugiau ženklų, draudžiančių šiukšlinti bei rūkyti teritorijose ir griežtai kontroliuoti, kaip laikomasi taisyklių.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į miškų apželdinimą, esą vien kalnapušių miškas Kuršių nerijoje nebereikalingas. KalnapušėsNacionaliniame parke buvo pasodintos tam, kad sutvirtintų gruntą. Dabar jis susiformavęs, todėl, specialistų teigimu, būtina pagalvoti ir apie kitų medžių sodinimą miške.
Aiškinsis komisija
Aplinkos ministerija pranešė, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sudarė komisiją penktadienį kilusio miško gaisro Kuršių nerijos nacionaliniame parke aplinkybėms išnagrinėti ir priešgaisrinės miško apsaugos sistemos organizavimui įvertinti.
Tarp šios komisijos narių – Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai. Jai vadovaus viceministras Linas Jonauskas. Komisija išvadas turi pateikti iki gegužės 5 dienos.
„Gaisras Kuršių nerijoje mums visiems kainuos labai brangiai – nuniokota gamta, didžiulės išlaidos jam gesinti, jau nekalbant apie tai, kiek jėgų jis pareikalavo iš su liepsnomis kovojusių žmonių. Privalome nuodugniai išsiaiškinti, ar viskas buvo padaryta, kad tokia nelaimė neįvyktų, ir nuspręsti, ką dar reikia padaryti siekiant apsaugoti šį nuostabų mūsų gamtos kampelį nuo gaisrų“, – pranešime cituojamas V.Mazuronis.
Naujausi komentarai