Skurdą Klaipėdoje užgoš statybos

Vos galą su galu sudursiantys mokytojai ir socialiniai pedagogai, kuriems šiemet drastiškai mažės algos, galės džiaugtis mieste kunkuliuojančiomis statybomis. Joms šiemet numatyta rekordiškai daug pinigų.

Algas kirps dukart

Savivaldybės finansininkai šiuo metu dėlioja paskutiniuosius štrichus 2010 metų biudžete. Po kelių savaičių jį teiks svarstyti miesto tarybai.

Planuojama, kad jis šiais metais sieks apie 340 mln. litų. Toks biudžetas jau dabar vadinamas išgyvenimo, nes yra net 55 mln. litų mažesnis nei prieš metus patvirtintas miesto iždas.

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė teigė, kad labiausiai bus taupoma biudžetininkų bei valdininkų atlyginimų sąskaita.

Pinigų nebus skirta ir savivaldybės suplanuotoms investicijoms, išskyrus lėšas, kuriomis reikia prisidėti prie ES finansuojamų projektų.

Biudžeto išlaidos planuojamos remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus įsakymu, kuriuo numatyti bendrieji principai, kaip turi būti paskirstyti iždo pinigai.

Įsakyme numatyta, kad visiems iš savivaldybės biudžeto išlaikomiems darbuotojams atlyginimai šiais metais turi mažėti 10 proc., o pedagogams, socialiniams bei kultūros darbuotojams – 5 proc.

"Darbo užmokesčio fondai, palyginti su praėjusiais metais, ir taip yra sumažėję, nes yra sumažinti bazinės algos dydžiai. Tačiau Seimas pateikė rekomendacijas, kad nepakankant pinigų, algas galima mažinti dar kartą. Dėl dvigubo mažinimo per metus bus sutaupyta 13 mln. litų", – teigė A.Špučienė.

Daugiau litų – pašalpoms

A.Každailevičius savo įsakymu taip pat reikalauja, kad, formuojant šiųmetį biudžetą, iki 10 proc. būtų sumažintos biudžetinių įstaigų išlaidos ryšiams, transportui, komandiruotėms, remontams.

Taip per metus tikimasi sutaupyti apie milijoną litų.

"Tai ir yra tas vadinamasis diržų veržimasis, tad biudžetinės įstaigos turės pasispausti", – tvirtino Finansų skyriaus vedėja.

Iki 15 proc. mažinamas ir įvairių savivaldybės programų finansavimas. Tačiau, anot A.Špučienės, gyventojai to neturėtų pajusti.

"Darbams, kurie išties reikalingi, pavyzdžiui, miesto tvarkymas, kiemų valymas, pinigai bus kerpami minimaliai. Jų daugiau bus nuimta nuo tų darbų, kurie nėra būtiniausi. Gyvenimas tikrai nesustos, juk karas nevyksta", – tikino A.Špučienė.

Kelis šimtus tūkstančių dar tikimasi sutaupyti 20 proc. sumažinus finansavimą kultūros paslaugoms, sporto programoms.

Pinigų šiais metais nestigs tik socialinėms pašalpoms. Joms pinigų bus daugiau nei pernai.

2010-aisiais socialinėms išmokoms numatyta 11 mln. litų, o šiais metais išdalyta maždaug 8 mln. litų.

Pinigai – palūkanoms

Savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu nustatė ir prioritetines sritis, kurioms pinigų iš biudžeto šiais metais turėtų nestigti.

Lėšų privalo pakakti grąžinti savivaldybės paskoloms ir palūkanoms. Numatyta, kad šiais metais kreditams grąžinti reikia apie 13 mln. litų.

Pinigų miesto biudžete privalo būti ir bendriems su ES projektams.

"Tiek projektų, kiek šiemet, niekada neturėjome. Pernai buvo laikas teikti labai daug paraiškų finansavimui gauti, todėl mieste ir bus įgyvendinama labai daug projektų", – teigė Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

Bendra ES ir savivaldybės finansuojamų projektų vertė – apie 120 mln. litų, kurių apie 87 mln. litų bus skirti iš ES.

Šios lėšos, anot E.Jurkevičienės, į miesto biudžetą nepatenka, o koofinansavimui reikalingi litai bus imami iš savivaldybės anksčiau pasiskolintų pinigų.

Didžioji dalis numatytų "europinių" pinigų – apie 40 mln. litų – bus skirti statyti Klaipėdos sporto areną.

Kaip dar vieną reikšmingą projektą E.Jurkevičienė įvardijo uostamiesčio poilsio parko rekonstrukciją, kuriai šiais metais numatyta apie 3 mln. litų.

Statys krizių centrą

Net 9 mln. litų iš ES gauti statyti Kultūros fabriką.

"Kai paskelbsime konkursą ir išsirinksime statytoją, bus aišku, kiek reikės prisidėti savivaldybei", – apie dar nežinomas išlaidas kalbėjo E.Jurkevičienė.

Šiais metais, anot Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos, bus renovuojama nemažai mokyklų, kurių vienai skiriama iki 4 mln. litų, atliekama darželių patalpų remonto darbų.

Beveik pusantro milijono šiemet sulauks "Viesulo" sporto centras, o už 6,5 mln. litų bus rekonstruotas "Gintaro" baseinas.

Savivaldybė jau paskelbė konkursą išrinkti naujo Moterų krizių centro techninio projekto rengėją.

Objekto, iškilsiančio prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, statybos prasidės metų pabaigoje.

Projekto vertė – apie 2 mln. litų. Pusę sumos skirs danai.

Už maždaug 2 mln. litų bus rekonstruota A.Rubliovo mokykla, kurios patalpose bus įkurtas dienos centras vaikams iš rizikos šeimų.

Išvalys ežerą

Pinigų šiemet nubyrės ir Mumlaukio ežerui, esančiam Liepojos gatvėje. Jį ketinama išvalyti už 1,3 mln. litų.

Nemažai lėšų šiais metais bus skirta ir tiesti naujas gatves ar rekonstruoti senąsias.

Už 12 mln. litų ketinama rekonstruoti Laisvojoje ekonominėje zonoje esančią Pramonės, o už 2,7 mln. litų – Švepelių gatvę.

Pinigų numatyta skirti sutvarkyti gatves, esančias prie kylančios Klaipėdos arenos.

2,4 mln. litų bus investuoti nutiesti vidines gatveles prie arenos, o už 6 mln. litų rekonstruota Dubysos gatvė.

Vienas didžiausių šių metų projektų – "Klaipėdos vandens" nuotėkų tinklų atnaujinimas.

Jau kelerius metus vykdomo ir dar tiek pat truksiančio projekto vertė viršija 50 mln. litų. Šiemet numatyta investuoti 16 mln. litų.

Nors savivaldybė džiaugiasi, kad gaus rekordiškai daug pinigų iš ES, tačiau miesto biudžete litų, kuriuos skirtų savarankiškoms investicijoms, nenumatyta.

Kokie projektai nebus pradėti ar baigti?

"Kol nėra patvirtintas biudžetas, negalėčiau komentuoti, nors tai nėra jokia paslaptis", – aiškino mieste vyksiančias statybas prižiūrintis Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Turi dalytis

Šiais metais tik išgyvenimu besirūpinanti savivaldybė, kuri negali pasigirti didėjančiomis biudžeto pajamomis, vis tiek yra priversta dalytis pinigais.

Seimas nusprendė, kad uostamiesčio savivaldybei šiais metais turi likti 86 proc. iš klaipėdiečių surinktų gyventojų pajamų mokesčių.

Likusią dalį pasiims valstybė ir perskirstys kitoms savivaldybėms.

Anksčiau Klaipėdai likdavo 64 proc. surinktų gyventojų pajamų mokesčių.

Tokių savivaldybių donorių, kurios surinktais mokesčiais turi dalytis su kitais miestais, šiemet bus vos keturios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Mažeikių.

Pernai dalį surinktų pajamų valstybei atiduodavo ir Šiaulių bei Panevėžio savivaldybės, tačiau Seimas nusprendė, kad šiais metais joms gali likti visas 100 proc. surinktų gyventojų pajamų mokesčių.

Priežastis – surenkamų mokesčių vis mažėja, bet reikia užtikrinti, kad būtini darbai miestuose būtų atliekami.

"Biudžetai taip ir formuojami tokia išlyginamąja metodika. Pavyzdžiui, Pakruojis neturi pramonės, todėl ir nesurenka tiek daug gyventojų pajamų mokesčių, kad užtektų", – aiškino A.Špučienė.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius:

Nors biudžetas šiais metais mažėja maždaug 50 mln. litų, tačiau daugelis dalykų yra susiję su anksčiau priimtais sprendimais dėl taupymo. Pavyzdžiui, taupysime mažindami darbo užmokesčio fondus. Tai nuspręsta dar pernai rugsėjį. Pinigų pavyks sutaupyti ir todėl, kad nebereikės finansuoti pernai buvusių vienkartinių projektų, pavyzdžiui, "Europiados", regatos. 2009-aisiais renginiams išleisti keli milijonai litų. Taigi, nors biudžetas ir mažėja, bet mažėja ir privalomosios išlaidos. Paprastas klaipėdietis tikrai neturėtų pajusti, kad pinigų šiais metais bus mažiau. Tikrai užtikrinsime ir gatvių, ir kiemų valymą, paplūdimių priežiūrą, šildymą darželiuose. Gyvenimas nesustos, tad žmonės neturėtų baimintis. Baugintis turėtų tie, kurie yra išsikėlę didesnius tikslus ir šiais metais nori ne tik išgyventi, bet ir investuoti. Džiaugiuosi, kad "ateina" daug ES pinigų, bet gaila, kad lėšų negalėsime skirti savarankiškiems projektams, pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklų statybai. Smagu, kad mieste bus daug statybų, kad žmonės turės darbo, todėl į miesto biudžetą bus sumokėta daugiau mokesčių.

Miesto tarybos narys Marius Usonis:

Šiais metais gyvensime labai sudėtingai ir dėl objektyvių priežasčių. Pernai savivaldybė turėjo dirbti sumaniai, kurti reikalingus sprendimus, bet švaistė ir mažėjančioms biudžeto pajamoms nėra pasiruošusi. Pliekiau ir plieksiu savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių, nes tik jis yra kaltas, kad nėra įgyvendintos tinkamos taupymo priemonės. Praėjusių metų pradžioje savivaldybė gyrėsi, kad parengė taupymo planą. Tačiau jis tebuvo deklaratyvus. Tos nemokamos atostogos, laisvų etatų neužėmimas, kelių įstaigų sujungimas yra tik lia lia. Be to, tokių taupymo priemonių pasekmės persikels į šiųmetį biudžetą, iš kurio dar reikės mokėti ir išeitines kompensacijas. Reikia imtis kur kas griežtesnių ir efektyvesnių taupymo priemonių. Pavyzdžiui, išgryninti savivaldybei priskirtas funkcijas. Ar visas jas privalo atlikti savivaldybė, o gal galima patikėti socialiniams partneriams ir taip būtų pigiau. Be to, visiškai neefektyviai valdomos savivaldybės įmonės, kurios neįstengia užsidirbti, nebeduoda dividendų. Žodžiu, pernai gyvenome netaupiai, ne pagal kišenę, todėl šiais metais bus labai sunku. Girdėjau, kad į šiųmetį biudžetą dar bus perkelta ir 15 mln. litų savivaldybės įsiskolinimų už įvairias paslaugas už šiuos metus. Todėl biudžetas mažės ne 50, o 65 mln. litų.


Šiame straipsnyje: statybos klaipėdoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

paaiškinkit

paaiškinkit portretas
Reikėtų žmonėms plačiau paaiškinti,kas konkrečiai bus tame kultūros fabrike?Ar tai bus tokia pat šilta vietelė skirta dviems trims savivaldybės ponų giminaičiams ?

taiiiip

taiiiip portretas
O KUR STATYBOS, TEN DIDZIAUSIOS AFEROS

expertas

expertas portretas
meras statybininkas, tai ir mieste kuruojamos statybos. Svarbiausia prioritetai
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių