Klaipėdoje veikiantis vandens atrakcionų parkas, atidaryti antrieji senelių globos namai, verslo liudijimų kaina siekia tik vieną litą – tokius ir daugybę kitų pažadų prieš pustrečių metų žarstė į miesto tarybą išrinktų partijų atstovai. Dabar jie pripažįsta, kad žodžių paversti realybe nepavyko, bet tik todėl, jog rinkėjai suteikė per mažai vietų valdžioje.

Rašys, kol išpildys

Šios miesto tarybos kadencija jau gerokai persirito į antrąją pusę – dirbti liko pusantrų metų. Todėl "Klaipėda" pasidomėjo, kaip partijoms sekėsi vykdyti prieš rinkimus duotus pažadus.

Nagrinėtos tos programos, kurios buvo išspausdintos Vyriausiosios rinkimų komisijos prieš savivaldos rinkimus platintame informaciniame leidinyje.

Į miesto tarybą išrinktų aštuonių partijų programos yra ganėtinai panašios, tačiau visose jose yra ir "perliukų", išskiriančių vienas politines organizacijas iš kitų.

Drąsiausią programą savivaldos rinkimams pateikė Lietuvos rusų sąjunga. Ji žadėjo, jog Klaipėdoje išsaugos rusakalbių vaikų mokyklas ir darželius, sieks oficialaus rusų kalbos vartojimo uostamiestyje, sustabdys atliekų deginimo jėgainės statybas, pastatys vandens atrakcionų parkus.

"Aišku, kad daug ko nepavyko pasiekti, nes esame ne valdančiojoje koalicijoje, o opozicijoje. Todėl niekas nenori žiūrėti į mūsų pasiūlymus, nors juos ir teikiame. Dirbame tokia jėga, kiek mandatų mums suteikė rinkėjai. Tokia ta demokratija", – konstatavo Lietuvos rusų sąjungos lyderis Klaipėdoje Viačeslavas Titovas. Ši partija miesto taryboje turi du mandatus.

"Ta mūsų rinkimų programa yra siekiamybė ir šiuos punktus rašysime vėl ir vėl, kol pasieksime", – pabrėžė V.Titovas.

Nepriešina tautų

Kita miesto taryboje esanti partija – Rusų aljansas, turintis tris vietas, taip pat buvo užsibrėžusi nemažai tikslų, kurių kitos politinės organizacijos nekėlė.

Vienas tokių – rasti lėšų pastatyti antruosius senelių globos namus Klaipėdoje. "Taip, jų nėra, bet konkrečiai į klausimą, kodėl tokia situacija, atsakyti negaliu, nes tai – ne mano sritis", – teigė nuo pirmos šios miesto tarybos kadencijos dienos joje dirbantis Aleksandras Michailovas.

Partija savo rinkimų programoje taip pat daug dėmesio skyrė rusakalbių ugdymo įstaigų išsaugojimui. "Tai, kad jas pavyko išsaugoti, yra ne tik mūsų, bet ir koalicijos partnerių nuopelnas.

Akivaizdu, kad netrukus teks spręsti A.Rubliovo pagrindinės mokyklos klausimą, nes įstaigoje vis mažėja moksleivių. Nereikia priešinti tautų – lietuvių ir rusų. Tai ekonominis klausimas, problema, kurią reikia spręsti, tad kalbėsimės ir su koalicijos partneriais, ir su mokyklos bendruomene", – aiškino A.Michailovas.

Trūksta svorio

Vieną drąsiausių pažadų prieš rinkimus savo programoje įsirašė partija "Tvarka ir teisingumas". Ji rinkėjams žadėjo, kad siūlys iki simbolinio vieno lito sumažinti mokestį už verslo liudijimo įsigijimą.

Iki šiol to padaryti nepavyko, nes Seimas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nustatydavo, kokia mažiausia verslo liudijimų kaina turi būti didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau situacija pasikeitė – jau 2014 metams visoms savivaldybėms suteikta laisvė pačioms nusistatyti verslo liudijimų kainas tokias, kokių jos pageidauja. Jas reikia patvirtinti lapkritį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.

"Dabar, kai jau yra galimybė nustatyti minimalią vieno lito verslo liudijimo kainą, tokią ją ir siūlysime. Dar yra laiko pateikti tokį pasiūlymą", – tikino "Tvarkos ir teisingumo" lyderis Klaipėdoje Artūras Razbadauskas.

Šios partijos programoje buvo ir daugiau skambių pažadų: decentralizuoti miesto valdymą, įsteigti savivaldybės viešojo saugumo fondą, iš kurio lėšos būtų skiriamos prevencinių priemonių plėtrai, pastatyti automobilių stovėjimo aikštelių daugiabučių namų prieigose.

"Tenka pripažinti, kad nemažai savo programos nuostatų tikrai neįgyvendinome, tačiau dėl objektyvių priežasčių. Miesto taryboje rinkėjai mums patikėjo tik tris mandatus, o ne penkis ar šešis. Tad trūksta ir žmoniškųjų išteklių, ir balso svorio, nes valdančiojoje koalicijoje esame viena mažiausių frakcijų", – teigė A.Razbadauskas.

Tačiau jis pabrėžė, jog pažadų stengiamasi laikytis. Pavyzdžiui, Strateginės plėtros komitetas, kurio pirmininkas yra A.Razbadauskas, protokoliniu pavedimu esą ne kartą savivaldybės administraciją įpareigojo parengti galimybių studiją išsiaiškinti, kiek kainuotų aikštelių prie daugiabučių namų įrengimas, ar atsirastų investuotojų. Tačiau esą atsakymas buvo aiškus – tokiai galimybių studijai nėra pinigų.

Energija – kontrolei

"Esame nei opozicijoje, nei pozicijoje, todėl kalbėti apie tai, kaip įgyvendiname savo rinkimų programą, yra sudėtinga. Tačiau ir nenorime priklausyti nei opozicijai, nei valdančiajai daugumai, nes taip apsisaugome nuo įtakos sprendimams", – pabrėžė Darbo partijos narys miesto taryboje Ivanas Romanovas.

Jis apgailestavo, jog miesto taryboje daugiau energijos iššvaistoma politikavimui, o ne konkretiems geriems darbams. "Nors miesto taryboje esu ne pirmą kadenciją, negaliu atsistebėti, jog partijos vis dar labiau rūpinasi savo reitingais, o ne sprendimais klaipėdiečių labui. Pavyzdžiui, jei kas nors pasiūlo gerą idėją, jai dažnai nepritariama tik todėl, kad pasiūlė ne ta partija", – politikos užkulisius praskleidė I.Romanovas.

Šią priežastį, kodėl nepavyksta įgyvendinti rinkimų pažadų, įvardijo ir konservatorių lyderis miesto taryboje Arūnas Barbšys. Šios partijos rikimų programa buvo labai konkreti, tačiau daugelis nuostatų liko tik popieriuje.

"Esame opozicijoje, todėl energiją skiriame kontroliuoti valdančiuosius, kad jie nepriiminėtų klaipėdiečiams kenkiančių sprendimų. Kai esi opozicijoje, pats gali siūlyti nesiūlęs, vis tiek niekas neatsižvelgs. Galiu pasidžiaugti bent tuo, kad apie 20 mūsų siūlymų vis dėlto buvo įtraukti į miesto strateginį planą iki 2020 metų. Tikrai prieš rinkimus neprisimelavome, tačiau pažadų įgyvendinti negalime, neturime galių", – dievagojosi A.Barbšys.

Apėjo 800 butų

Miesto tarybos narė socialdemokratė Lilija Petraitienė, nors ir nepriklauso valdančiajai daugumai, tikino, kad vis tiek įmanoma dirbti pagal rinkėjams pristatytą programą.

Pavyzdžiui, viena jos nuostatų buvo organizuoti klaipėdiečių apklausas. "Tai ir dariau, bet ne taip, kaip padarė miesto valdžia. Mano padėjėjai lankė klaipėdiečius butuose ir apklausė 800 žmonių. Jie ir išsakė visas problemas, kurias reikia spręsti, kokiu keliu eiti ir dirbti. Tai ir yra tikroji apklausa ir, manau, kad dar vieną tokią reikės padaryti", – teigė L.Petraitienė.
Ji tvirtino, jog kur kas daugiau galima nuveikti ne miesto taryboje, o įvairiose komisijose, specializuotose tarybose. "Ten lengviau apginti savo nuomonę, pasiekti tikslų, kad galėčiau ramiai į akis klaipėdiečiams žiūrėti. Pavyzdžiui, Bendruomenės sveikatos taryboje pavyko įtikinti jos narius, kad dalį pinigų reikia skirti vaikų vasaros poilsiui organizuoti", – pasidžiaugė L.Petraitienė.

Ji tvirtino, jog per likusius pusantrų metų sau yra iškėlusi tikslą visais įmanomais būdais trukdyti valdantiesiems apkrauti klaipėdiečius didesniais mokesčiais.

Jaunuolis parodė ginklą

"Dar daug laiko yra ir viskas bus padaryta", – geros nuotaikos neslėpė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos miesto taryboje seniūnas Rimantas Taraškevičius. Ir pridūrė: "Galiu drąsiai klaipėdiečiams žiūrėti į akis, galiu atsakyti ir už save, už frakciją, kad nesimėtome tuščiais žodžiais ir "nekabiname makaronų"."

Tačiau paklaustas, ar partijos prieš rinkimus deklaruota programinė nuostata, jog miesto valdžia yra atvira klaipėdiečiams ir savivaldybės užsirakinimas neprieštarauja vienas kitam, R.Taraškevičius tikino, kad tvarka turi būti ir savivaldybėje.

"Jos pastatas visada buvo tarsi koridorius, erdvė, po kurią ateinama pasivaikščioti. Kai dar dirbau meru, pas mane į kabinetą atėjo geranoriškas jaunuolis. Jis pateikė šūsnį dokumentų – įvairiausių sprendinių, o tada praskleidė švarką ir parodė, kad yra ginkluotas. Užraktai savivaldybėje atsirado tik todėl, kad tokios situacijos nesikartotų. Svarbiausia juk tai, kad klaipėdiečiai savivaldybėje gauna visas paslaugas, kurių jiems reikia", – pabrėžė R.Taraškevičius.

Reikia klausytis partnerių

Liberalų sąjūdis, laimėjęs rinkimus, nes iškovojo aštuonis miesto tarybos nario mandatus, ir formavęs valdančiąją daugumą savo veiksmais neatsilieka nuo rinkimų programos.

"Taip yra todėl, kad tą programą rašė žmonės, kurie jaučia realybę. Aišku, norėtųsi nuveikti dar daugiau, tačiau ir biudžetas ribotas, ir savivalda per mažai galių turi, ir vis dar egzistuoja klampios biurokratinės kliūtys. Tačiau klaipėdiečiams duoti pažadai, sugulę į veiklos programą, yra ant mano stalo ir kiekvieną dieną peržiūriu, kad nenukryptume nuo kurso", – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jo teigimu, dar yra darbų, kuriuos norėtųsi nuveikti per likusį kadencijos laiką: įjungti visą gatvių apšvietimą, tinkamai paženklinti dviračių takus ir "surišti" jų jungtis, visas keturias dienas, kurios priklauso savivaldybei, Klaipėdos arenoje išnaudoti taip, kad į ją nemokamai patektų klaipėdiečiai.

"Jau dabar matau, kad neįgyvendinsime siekio sumažinti miesto tarybos komitetų skaičių. Kodėl? Todėl, kad valdančiojoje daugumoje esame ne vieni, o su partneriais. Jei mes turėtume pusę vietų miesto taryboje, būtų kita kalba", – teigė A.Šulcas.