Šiukšlių kaupikus – iškeldinti?

Vienas toks senolis, gyvenantis Žardininkų gatvėje, savo bute sukėlė gaisrą. Iš degančio būsto plūdo tarakonai, pelės ir žiurkės. Ugniagesiai išgelbėjo pensininką, bet jis tikino, kad bauda už šiukšlių laikymą ir gaisro sukėlimą jo nebaugina, gaunamos pensijos užteks jai sumokėti. Naktį įsiplieskusio gaisro metu namo gyventojai buvo išprašyti į lauką, o po šiukšlių "sandėliu" esantis butas – sulietas vandeniu. Namo gyventojai beveik 10 metų skundžiasi nepakenčiama šio klaipėdiečio kaimynyste. Įspėjimai ir raginimai susitvarkyti jam – nė motais. Panašių bėdų turi ne tik Žardininkų gatvės 3-iojo namo gyventojai. Kone kiekviename mikrorajone esama tokių keistuolių. Medikai tikina, kad kaupti namuose šiukšles yra ligos požymis, tačiau patys taip besielgiantys žmonės mano kitaip ir yra įsitikinę, kad jie puolami be pagrindo. Su panašiomis problemomis susiduriantys miestiečiai norėtų, kad nesitvarkantys, kaimynams rimtų problemų keliantys žmonės būtų iškeldinami iš daugiabučių namų. Jei atsirastų tokie įstatymai, daugelis žmonių apsidžiaugtų ir lengviau atsipūstų, tačiau teisės žinovų nuomonės dėl to išsiskiria.

Už

Vytautas Čepas, psichologas, politikas, buvęs Seimo narys, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Kai žmonės praranda saiką ir tempia į namus krūvas daiktų arba butuose užveisia būrius šunų, kačių, aplinkiniams yra tikra bėda. Gyvūnus galima apriboti, nurodant, kiek jų galima auginti bute. Bet neįmanoma nustatyti, kiek daiktų galima laikyti. Tai yra psichinė liga. Tokius žmones pirmiausia reikia gydyti, bet patys jie ligos nepripažįsta, o priversti negalima. Taip atsiduriame demokratijos spąstuose. Mano galva, Seimas turi priimti Higienos normų įstatymą. Jame būtų numatyta, kad, jeigu žmogus nesitvarko ir užveisia parazitų, jam pirmiausia turėtų būti suteikiama medicininė pagalba, padedama išsikuopti. Pas mus labiausiai nemėgstamas ir labiausiai kenčia žmogus, kurį kas nors kankina. Jokių amerikų čia neišrasime, mano paties nuomonė kategoriška – tokie žmonės turi būti tramdomi įstatymo nustatyta tvarka. Turime Klaipėdoje išrinktus Seimo narius. Reikėtų, jog tam tikrų institucijų atstovai ar tiesiog gyventojai kreiptųsi į Seimo narį, kad paruoštų įstatymą šiuo klausimu ir pateiktų Seimo darbotvarkei. Tada būstų valdytojams nereikėtų vargti. Esu buvęs Danijoje, Esbjerge, pats mačiau namą, į kurį įkeliami gyventi tokie žmonės, kokius aptariame. Yra taisyklės, jeigu gyventojas jų nesilaiko, vieną kartą yra įspėjamas. Tai padaro bendrijos pirmininkas, matant keliems liudininkams. Jeigu per duotą terminą apsileidėlis nesusitvarko, antrą kartą įspėjimo nebus, jis perkeliamas į namą, kur gyvena tokie pat žmonės. Šių žmonių sąlygos iš esmės nėra pabloginamos, bet kadangi jie neturi socialinių įgūdžių, jiems geriau gyventi tarp sau lygių. Jeigu mūsų Seimas priimtų įstatymą taip pat elgtis, Klaipėdoje labai daug žmonių pasijustų laimingi, atsikratę pavojų keliančių kaimynų.

Prieš

Kristina Vintilaitė, buvusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė:

– Privati nuosavybė mūsų valstybėje yra neliečiama, bet egzistuoja tam tikros savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės, susijusios su būtinybe laikytis higienos reikalavimų. Tai teikia galimybę spręsti problemą, tačiau rezultatas nelabai pasiekiamas. Teisiniai instrumentai yra, bet rezultato nėra, nes pakeisti to žmogaus įpročius – ne valdininkų galioje. Aš pritarčiau šią asmenų grupę liečiančiam teisiniam reglamentavimui. Tokių žmonių yra ne vienas kitas, o gana daug. Iš visų šių situacijų išeitys randamos labai sunkiai. Manau, įstatymais turi būti nustatyta, kad visų pirma tokiems asmenims būtų suteikta pagalba: socialinė, sveikatos priežiūros, nes dažniausiai tie asmenys – garbaus amžiaus ir jų fizinė ir psichinė sveikata dažnai yra tokios gyvensenos priežastis. Klaipėdoje turime patirties, kai namų valdos ėmėsi teisinių priemonių ir netrukus šiukšlių prigrūstas moters butas buvo iškuoptas. Nedrįsčiau siūlyti tokius žmones iškelti iš jų būstų. Šių gyventojų teisės neturėtų būti pažeidžiamos, nes tai yra privati nuosavybė. Kol kas vienintelis teisėtas būdas yra kreiptis į teismą. Mūsų darbas – taikyti administracinės atsakomybės poveikio priemones. Viešosios tvarkos skyrius neturi galimybės dirbti kitaip. Esu tikra, kad čia daugiau socialinių darbuotojų bei tarnybų veiklos sritis. Pripažįstu, tai reikalauja kantrybės ir laiko, bet tokiems žmonėms pirmiausia būtina socialinė pagalba. Juos lankydami darbuotojai galėtų pajusti žmogaus elgesio nukrypimus nuo normos ir padėti jam susivokti situacijai dar nepasiekus kritinės ribos. Pagaliau socialiniai darbuotojai pamatytų, kada žmogui reikalinga medikų pagalba. Juk jie ir patys tikriausiai nesijaučia gerai, gyvendami sąvartyne.