Senojo Mėmelio burlaivių statytojai

Teisė statyti laivus

Iki XIX a. tuometinio Mėmelio istorijoje laivų statybos verslas minimas tik epizodiškai.

Žinoma, kad vienas ar kitas miesto pirklys arba tokia veikla verstis turėjęs kitatautis statėsi laivus.

Oficialiai Mėmelis teisę statyti laivus gavo XV a. Pirmas laivas Klaipėdoje pastatytas 1517 m. Jo užsakovas buvo pats Prūsijos hercogas Albrechtas.

Manoma, kad tai buvo Prūsijos hercogo noras Mėmelyje išjudinti laivų statybą. Tam buvo pasamdytas iš kitur atvykęs meistras. Kai jis išvyko, laivų statyba sustojo. Žinomas 1520 m. Klaipėdos komtūro laiškas Karaliaučiaus didžiajam magistrui, kuriame prašoma atsiųsti laivų dailidę.

Prūsijos hercogo Albrechto noras neišjudino laivų statybos Mėmelyje, nes dėl šio verslo Mėmeliui sunkiai sekėsi konkuruoti su Dancigu ir Karaliaučiumi. Jie buvo įtakingesni, todėl bet kokį Mėmelio norą labiau pasireikšti jūros versle stabdydavo.

Vėliau Mėmelyje buvo vienas kitas laivų statybos meistras. Minimi olandas Janas Jacobsenas, Janas Kistenmacheris, Stencelio statykla prie Smeltės, S.Briuningeris, P.Ebertas.

1552 m. Labguvos muitų registre minimas laivų statytojas Peteris Schipbaueris iš Mėmelio.

Nuo 1580 m. Mėmelyje prasidėjo jūrų prekybos ir laivų statybos draudimas. Nepaisant jo, iki XVII a. Mėmelyje buvo pastatyta 11 jūrinių laivų.

Lėmė medienos plukdymas

Kaip negalima užtvenkti pavasario poplūdžio upėje, taip ir medienos poreikio skatinamo prekybos jūros keliu verslo nebuvo galima sustabdyti. Įtakos turėjo ir 1757–1762 m. vykęs Septynerių metų karas. Po jo Rytų Prūsija buvo įtraukta į Rusijos imperiją, suintensyvėjo prekybos ryšiai su šios imperijos sudėtyje buvusia Lietuva, Baltarusija.

Pasirodė gerokai daugiau medienos, kuri būdavo plukdoma Nemunu. Pradėjus intensyviau eksportuoti medieną, jai gabenti reikėjo ir didesnių laivų.

Medienos gausa Klaipėdoje turėjo įtakos ir laivų statykloms kurtis. XVIII a. viduryje Klaipėdoje dirbo vienintelis laivų statybos meistras – iš Karaliaučiaus atvykęs C.Heinrichas.

Burlaivių era Klaipėdos istorijoje įrašyta aukso raidėmis.

1782 m. Klaipėdoje veikė 12 laivų savininkų, kurie turėjo 25 jūrinius burlaivius.

Jiems laivus statė jau vietiniai meistrai, kurie kūrėsi Dangės upės pakrantėje

Kasmet – 5–6 burlaiviai

Taip laivų statybos verslas Klaipėdoje ėmė kurtis. Jis labiausiai sublizga XIX a. pradžioje. Tai yra Klaipėdos jūrinių burlaivių statybos klestėjimo amžius. 1840 m. Klaipėdoje prie Dangės upės veikė 4 laivų statyklos.

Tai yra ir Klaipėdos jūrinių burlaivių eros klestėjimo pabaiga. Tai lėmė progresas, kai burlaivius pradėjo išstumti garlaiviai, o vėliau ir vidaus degimo varikliai.

Mėmelyje XIX a. – burlaivių statybos klestėjimas. Klaipėdos laivų statytojai prie Dangės upės daugiausia statė tristiebius barkus, dvistiebius brigus ir škunas.

Kasmet Klaipėdoje būdavo statomi 5–6 didesni ar mažesni burlaiviai. Iki 1876 m. Klaipėdos laivų statytojai pastatė beveik du šimtus burinių laivų. Šie metai yra laikomi burinių laivų statybos Klaipėdoje eros pabaiga. Tais metais paskutinįjį burlaivį pastatė laivų statybos meistras Liudvikas Egertas.

Ambicingiausi laivų statytojai

XIX a. Mėmelyje buvo žinomi bent keli laivų statytojai. Laivus tuometinėje Klaipėdoje statė Liudvikas Eggertas, E. ir F.Freundtai, H.Locbeckas, Rudolfas J.Ranešas, F.R.Rickelė, H.Lobeckas.

Žymiausias laivų statybos meistras – škotų kilmės Behrendas Pieperis. 1825 m., būdamas 25 metų, ambicingas ir veiklus B.Pieperis gavo laivų statytojo teises. Jo laivų statykla ėmė kurtis dešiniajame Dangės upės krante.

Laikas parodė, kad Klaipėdos miesto istorijoje tai buvo pats produktyviausias laivų statytojas. Pradedant nuo 1829 m., jis iš viso pastatė 144 laivus. Iš 76 žinomų jo laivų 62 – barkai, 12 – brigų. Kai 1858 m. jis nuleido į Dangės upę savo 100-ąjį laivą, mieste buvo didžiulė šventė.

Burlaivių statyba Klaipėdoje labiausiai suklestėjo XIX a. viduryje – 1862 m. mieste laivų statybą vykdė 5 laivų statybos dailidės, 204 pameistriai ir mokiniai.

Laivų statybos pikas Klaipėdoje buvo 1863–1865 m., kai pastatyta 17 didelių burlaivių, kurių bendra talpa – 9 400 tonų.

Per 1855–1866 m. laikotarpį Klaipėdos miesto laivų statytojai pastatė net 52 burlaivius.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.