Graži vizija – gyvybės kupinas Klaipėdos senamiestis, į kurį traukia miestelėnai bei turistai – gali būti realizuota ne anksčiau kaip po metų.

Iniciatyvos – iš biudžetininkų

Jau daugelį metų merdėjantį Klaipėdos senamiestį vis bandoma prikelti antram gyvenimui.

Šį kartą tokios misijos ėmėsi miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto pirmininku tapęs Rimantas Cibauskas. Jis su kitais komiteto nariais aplankė senamiestyje įsikūrusias savivaldybės viešąsias ir biudžetines įstaigas, kurių viena iš funkcijų – gaivinti miesto širdį.

"Susitikimų įspūdžiai labai geri. Regis, visi geranoriškai nori dirbti ir prisidėti, kad mūsų senamiestis vėl būtų gyvas", – sakė R.Cibauskas.

Įstaigos Strateginės plėtros komitetui taip pat pateikė savo siūlymus ir vizijas, kurias įgyvendinus senamiestis taptų patrauklus ir miestelėnams, ir verslininkams, ir turistams.

"Išstudijavus pateiktus pasiūlymus, tapo aišku, kaip turi atrodyti Klaipėdos senamiestis. Tai vieta, kur viešosiose erdvėse kiekvieną savaitgalį vyktų įvairūs renginiai. Jei kuris nors nepatiktų, žmonės galėtų nueiti į kitą. Pavargę užsuktų į kavinukę išgerti kavos ar pavalgyti", – samprotavo R.Cibauskas.

Jo teigimu, atkurti ypatinga atmosfera pulsuojantį Klaipėdos senamiestį nėra sudėtinga. Jo viešosiose erdvėse galėtų pasirodyti iš miesto savivaldybės biudžeto išlaikomų kultūrinių įstaigų, vaikų ir jaunimo klubų kolektyvai. Tokiu būdu būtų galima ne tik į senamiestį sugrąžinti žmones, bet ir suteikti galimybę įvairiems kolektyvams pasirodyti platesnei auditorijai ir taip tobulėti.

Siūlo "Senamiesčio vasarą"

R.Cibausko žodžiais, jau dabar Klaipėdoje vyksta tokie renginiai, kuriuos būtų galima pritaikyti ir senamiesčiui.

"Pavyzdžiui, kasmet vasarą Klaipėdoje vyksta Muzikinio teatro organizuojamas festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje". Kodėl dalies jo renginių nesuorganizavus senamiestyje? Juo labiau kad Muzikinio teatro vadovai patys nori kuo daugiau prisidėti prie miesto širdies atgimimo. Jie siūlosi rugpjūtį kiekvieną penktadienį rengti koncertus ir pasirodymus ant Jono kalnelio ir prašo tik pasirūpinti scena, apšvietimu ir įgarsinimu. Būtų puiku, jei Klaipėdoje ant Jono kalnelio vyktų "Penktadienio naktys". Klaipėdoje kasmet taip pat organizuojamas gatvės teatro festivalis, kuris taip pat galėtų užpildyti ir senamiesčio erdves" – svarstė Strateginės plėtros komiteto pirmininkas.

Kitos savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos taip pat pateikė originalių pasiūlymų, kaip atgaivinti senamiestį.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus piliavietėje kiekvieną savaitgalį siūlo rengti autentiškus riterių pasirodymus.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras taip pat sugalvojo įdomią akciją – klaipėdiečiai, padedami Kalvystės muziejaus darbuotojų, turėtų nukalti specialias pašto dėžutes, kurios galėtų būti pakabintos prie atitinkamų senamiesčio pastatų. Pavyzdžiui, prie Turizmo ir informacijos centro būtų pakabinta gaublio formos pašto dėžutė, suknelės formos – prie drabužių parduotuvės.

Tuomet būtų organizuojamas konkursas-žaidimas "Pažink Klaipėdos senamiestį ir jo istoriją".

Bene ilgiausią pasiūlymų sąrašą surašė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė Raimonda Laužikienė.

Vienas jos pasiūlymų – Jūros šventės renginius išskirstyti į du mėnesius. "Tuomet būtų ne tik Jūros šventė, bet ir "Senamiesčio vasara". Svarbiausios Klaipėdos šventės akcentai galėtų išlikti – atidarymas ir uždarymas. Manau, kad atėjo laikas atsisakyti tos gigantomanijos, kai per tris dienas norima parodyti tiek, kad neįmanoma visko pamatyti", – sakė R.Laužikienė.

Trukdo valdininkai

Nors pasiūlymų, kaip gaivinti senamiestį yra apstu, kol kas nė vienas jų net nepradėtas įgyvendinti. Kodėl?

"Pasiūlymus pateikusios įstaigos nurodė ir problemas, kodėl sunku juos įgyvendinti. Viena jų – menininkams ir kūrėjams per sunku rūpintis ir techniniais renginio reikalais, tokiais kaip gauti leidimą organizuoti renginį, įrengti sceną, pasirūpinti elektros energijos tiekimu ir panašiai. Todėl reikia koordinatoriaus – įstaigos, kuri pasirūpintų senamiesčio atgaivinimo renginių techniniais dalykais. Manau, kad šiemet dar tik spręsime problemas, susijusias su senamiesčio atgaivinimu, o visi renginiai galėtų prasidėti kitais metais", – pasidalijo nuomone R.Cibauskas.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė R.Laužikienė, paklausta, kokios kliūtys trukdo antram gyvenimui prikelti miesto širdį, taip pat įvardijo biurokratizmą.

"Vienos valdininkės kaprizas kainavo pusantro milijono litų. Buvome parengę paraišką gauti finansavimą ir sutvarkyti Vežėjų gatvėse 2 numeriu pažymėto namo kiemą. Ten būtume įrengę meno kiemelį, kur galėtų vykti įvairūs renginiai, būtų rodomas lauko kinas. Tačiau norint pateikti paraišką, reikėjo parengti kiemelio techninį projektą. Gavome visų žinybų pritarimą. Tačiau to kiemelio žemė yra valstybinė, todėl kreipėmės į jo valdytoją – Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kad ši duotų sutikimą ant jos žemės įgyvendinti projektą. Tačiau valdininkei užkliuvo projekto pavadinimas "Viešoji erdvė", todėl jį teko perrašyti, derinti iš naujo ir nebespėjome pateikti paraiškos, todėl iš ES galėję mums atitekti pusantro milijono litų taip ir liko kažkur. Kol kas tokių paraiškų konkursas nebebus skelbiamas", – sakė R.Laužikienė.

Prisidengė krize

R.Cibausko teigimu, senamiesčio atgaivinimą turėtų koordinuoti Klaipėdos savivaldybės administracija. Tačiau ši, prisidengusi krize, miesto širdžiai šiemet ypač šykšti.

Trejus metus gyvavusi Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programa, kuriai įgyvendinti iš miesto biudžeto dar pernai buvo skirta daugiau nei milijonas litų, šiemet visai panaikinta.

Joje anksčiau buvo numatyta savivaldybės lėšomis dotuoti verslininkus, norinčius įsikurti senamiestyje ir klientams pasiūlyti ypatingų prekių ir pramogų. Pernai tokiam tikslui – parengti laisvų patalpų ir galimų jų nuomininkų duomenų bazę dar buvo skirta 46 tūkst. litų. Tačiau šiemet, kai jau verslininkai galėjo pradėti savo veiklą, tokiai senamiesčio gaivinimo priemonei pinigų visai neskirta.

Numatyta tik šiek tiek litų tokių verslininkų mokymams, kad atėjus geresniems laikams ir vėl atsiradus finansavimui jie galėtų pradėti veiklą.

Kol kas bene vienintelis savivaldybės įgyvendinamas projektas, galintis bent šiek tiek reanimuoti senamiestį, yra buvusio Tabako fabriko projektas. Šiuo metu Ūkio ministerijai yra pateikta preliminari paraišką gauti lėšų iš ES ir tabako fabriką paversti Kultūros fabriku – kultūros, poilsio, pramogų bei verslo centru.

Jis realiai veikti pradės tik po kelerių metų. Projekto vertė – apie 20 mln. litų.