Seimo narius ragino išgirsti uostamiesčio studentai

Pirmadienio rytą prie Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės iškilo plakatai su užrašais „Seimūne, ar girdi mus?“. Tokiais retoriniais klausimais buvo siekiama atkreipti seimo narių dėmesį į svartomą Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisą, kuria siekiama įtvirtinti gerai besimokančio studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis didesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų. Šioje pataisoje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir jos narės įžvelgia nemažai spragų.

Protestuodamos savivaldos siekia, kad visi gerai besimokantys studentai galėtų gauti valstybės finansavimą savo studijoms. Taip pat siekiama suvienodinti studentų teises, numatant, jog akademinę skolą studentas gauna tik po įstatyme numatyto nemokamo egzamino perlaikymo. Akivaizdu, jog įstatymo pataisa prasilenkia su konstitucija, kurioje teigiama, jog kiekvienas gerai besimokantis studentas gauna nemokamą mokslą. Tačiau šis argumentas valstybės valdytojams, ko gero, per menkas, nes vienareikšmiškai siekiama šią įstatymo pataisą patvirtinti.

Popiet uostamiesčio studentai prisijungė prie antrosios akcijos dalies. Jos metu visiems seimo nariams elektroniniu paštu buvo siunčiami laiškai su pagrindiniu klausimu: „Seimo nary, ar girdi studentus?“, kurių turinyje buvo keliama dar daugiau klausimų: „Kodėl, mokydamasis geriau nei „7“, vis dėlto, nebūtinai gausi valstybės finansuojamą vietą, nors LR Konstitucijoje ir teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje ar studijų programoje bus lengviau tapti „gerai besimokančiu“ nei kitoje? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje skola gaunama iš karto po egzamino, kitoje po perlaikymo?”. Tokiais laiškais buvo stengiamasi trukdyti seimo narių darbą ir taip atkreipti dėmesį į studijų įstatymo pataisą, kurią šie turi svarstyti birželio 23 dieną. Laiškus siuntė kiekvienas Lietuvos studentas asmeniškai, visiems seimo nariams, tad galima įsivaizduoti, kelis šimtus laiškų galėjo rasti seimūnai savo el.pašto dėžutėse.

Jei pataisa bus priimta, tuomet valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų programoje išliks tas pats, t.y. studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamoje vietoje, perkopę „7“ vidurkį ir neturintys akademinių skolų, nebūtinai gaus valstybės finansavimą. Belieka tikėtis, jog studentų balsas bus išgirstas, o seimo nariams studentų nuomonė ne “dzin”, nes ši pataisa turės įtakos ne seimo narių, o studentų ateičiai.