Klaipėdietis pensininkas Europoje ketina sukelti triukšmą, esą nusikalstama grupuotė – Seimas – atvirai grobsto Lietuvos senjorų turtą. Jis įsitikinęs, kad šalies valdžia padarė nusikaltimą, už kurį jos atstovai turi sėsti už grotų.

A.Kubilius – irgi nusikaltėlis?

Savo ir kitų pensininkų interesų ginti stojo 70-metis Levas Juchmankovas.

Teisinį išsilavinimą turintis vyras į kovą pakilo, nes mano, kad Seimas bei Vyriausybė su Andriumi Kubiliumi priešakyje pažeidžia Konstituciją ir apvaginėja pensininkus.

Klaipėdietis raštu kreipėsi į generalinį prokurorą ir paprašė įvertinti esą nusikalstamą premjero ir kitų atsakingų asmenų veiklą pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.

"Priėmęs įstatymą, kuriuo nuo šių metų pradžios sumažintos pensijos, Seimas pažeidė Konstituciją. Joje nurodyta, kad asmens nuosavybė yra neliečiama ir ją saugo įstatymai", – įsitikinęs L.Juchmankovas.

Įžvelgė turto grobstymą

Konstitucinis Teismas dar 2002 metais išaiškino, jog pensija yra žmogaus nuosavybė.

"Įstatyme dėl pensijų sumažinimo yra nusikaltimo požymių, numatytų Baudžiamajame kodekse, – organizuotas grupės asmenų atviras asmens turto grobstymas. Todėl prašau įvertinti pažeidimus", – rašte generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui reikalavimus dėstė L.Juchmankovas.

Jis taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai, priėmę įstatymą, pagal kurį jiems yra išmokamos 4–8 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės kompensacijos, piktnaudžiavo valdžia.

"Seimo nariai priėmė įstatymus, kuriais pasirūpino savo sočia ateitimi. Tad noras taupyti pensininkų sąskaita nusipelno bausmės", – parlamentarų veiksmais piktinosi L.Juchmankovas.

Iš Prezidentūros – linkėjimai

Raštą generaliniam prokurorui klaipėdietis adresavo ir šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurios prašė atidžiai kontroliuoti, kaip tiriamas jo skundas.

L.Juchmankovas jau sulaukė formalaus atsakymo iš Prezidentūros kanceliarijos.

Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė pranešė, kad šalies vadovė neturi teisės kontroliuoti generalinio prokuroro.

Bet vedėja palinkėjo kuo geriausios kloties.

"Aš neprašiau generaliniam prokurorui daryti įtaką. Prezidentė privalo kontroliuoti prokuroro veiklą", – piktinosi vyras.

Pasak L.Juchmankovo, jei Generalinė prokuratūra nesiims priemonių prieš A.Kubilių, Vyriausybę ir Seimą, jis kreipsis į teismą.

Pensininkas nusiteikęs ryžtingai – jei teisingumo institucijose ginant pensininkų interesus nebus priimtas palankus sprendimas, klaipėdietis užtarimo ieškos Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Jau pagrobė 600 mln. litų

"Būtų labai drąsu sakyti, kad pensininko ketinimai yra beprasmiai. Priešingai. Manau, kad bylinėtis dėl pensijų sumažinimo yra perspektyvu", – teigė teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Jis priminė, kad pensininkai vieną kartą jau laimėjo.

2002 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė dar 1995-aisiais priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo dirbantiems pensininkams buvo ribojamas pensijų mokėjimas.

Senjorams, kurių alga siekė daugiau nei pusantro minimalaus atlyginimo, pensija buvo sumažinta iki bazinio jos dydžio – maždaug 100 litų.

Dėl neteisėtų valdžios sprendimų nukentėjo apie 200 tūkst. dirbusių pensininkų, kurie vidutiniškai neteko po 4 tūkst. litų.

Klaidos kaina – iš žmonių atimti bemaž 600 mln. litų.

Padavė į teismą valstybę

Kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atimti pensijų negalima, nes jos yra žmonių nuosavybė, senjorai teismus užvertė skundais.

Aktyviausi buvo klaipėdiečiai, kurie į teismą padavė valstybę, kad jiems būtų grąžinti pinigai.

"Tačiau teismai skundus atmesdavo. Esą Konstitucinio Teismo sprendimai atgaline data negalioja, todėl nėra pagrindo grąžinti pinigų. Bet žmogiškai kalbant, kažkam reikėjo, kad tie skundai būtų atmesti, todėl taip ir buvo", – prisiminė pensininkus gynęs advokatas Osvaldas Martinkus.

Privertė grąžinti pinigus

Klaipėdietis Eugenijus Stasytis tuomet Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui. Iš Strasbūro atskriejo nepalanki žinia – skundas atmestas.

"Šis Teismas į tokius reikalus stengiasi nesikišti, nes tai susiję su konkrečios valstybės socialine sistema", – aiškino K.Čilinskas.

Tačiau jis pabrėžė, kad aktyvūs žmonių veiksmai privertė Seimą 2007 metais priimti įstatymą, kuriuo numatyta grąžinti neišmokėtas pensijas.

Pinigai pirmuosius pensininkus pasiekė 2008-aisiais, o turėjo būti išmokėti iki šių metų liepos. Tačiau pensijų grąžinimas yra sustabdytas iki 2012 metų.

Galės teistis ir individualiai

K.Čilinskas sveikino L.Juchmankovo iniciatyvą bylinėtis su valstybe dėl pensijų sumažinimo.

"Paprasti žmonės negali kreiptis į Konstitucinį Teismą. Galima tikėtis, kad prasidėjus bylinėjimuisi, skundas bus adresuotas ir pagrindiniam šalies teismui. Jis ir pateiks išaiškinimą, ar pensijos sumažintos teisėtai", – tvirtino teisininkas.

Jis pabrėžė, kad jei Konstitucinis Teismas priims pensininkams palankų sprendimą, o Vyriausybė ir Seimas nesutiks visuotinai grąžinti pinigų, kiekvienas pensininkas individualiai galės prisiteisti atimtas sumas.

"Tai akivaizdus nusikaltimas"

Ankstesnes senjorų kovas siekiant susigrąžinti atimtus pinigus inicijavusios Lietuvos piliečių sąjungos vadovas Dionyzas Varkalis tikino, jog kol kas veiksmų prieš Seimą ir Vyriausybę nesiims.

"Tačiau aišku, kad netylėsime. Kol kas į teismus tikrai nesikreipsime, stebėsime, kaip seksis L.Juchmankovui", – tvirtino D.Varkalis.

Jis tikino, kad jei Lietuvos teismai nuspręs pensininkų nenaudai, Lietuvos piliečių sąjunga skundais taip pat šturmuos Europos Žmogaus Teisių Teismą.

"Pensijų sumažinimas yra akivaizdus nusikaltimas ir Konstitucijos pažeidimas. Nesąmonė, kad reikėjo iš pensininkų atimti jų varganus litus. Pinigų valstybėje yra sočiai, tik reikia juos atimti iš vagių, grobstančių Lietuvos turtą", – rėžė D.Varkalis.

Negrąžins ir po mirties

Dėl pensijų karpymo nukenčia ne tik Lietuvos pensininkai. Žirklės palietė ir kitos valstybės išmokamas pensijas.

74 metų Anatolijus Malcevas – buvęs kariškis. Išėjęs į pensiją, su lietuve žmona, buvusia tremtine, jis persikėlė gyventi į šios gimtinę.

Norėdamas šiek tiek prisidurti prie kariškio pensijos, vyras Lietuvoje dirbo kiemsargiu, nesikratė kitų darbų.

"Sodra" dabar jam moka 290 litų. Tačiau didesnę pensijos dalį jis gauna iš Rusijos gynybos ministerijos.

Tad vyrą šokiravo žinia, jog pensijų karpymas palies ir jo pajamas.

"Jei žmogus gauna pensiją ir iš kitos valstybės, ir iš "Sodros", abi jos yra sumuojamos. Sumai viršijus 650 litų, lietuviškoji pensija mažinama", – teigė Klaipėdos "Sodros" Pensijų skyriaus vedėja Chonorata Kasparaitienė.

A.Malcevas paskaičiavo, kad pensija jam sumažės šimtu litų.

"Mano sveikata tokia, kad galiu bet kada mirti. Bet nuo pensijų nubrauktų pinigų negrąžins ir mano žmonai", – apgailestavo buvęs kariškis.