Klaipėdoje apsilankę Seimo kaimo reikalų komiteto nariai vėl išgirdo daugybė žvejų problemų, netgi tokių, kurios aiškiai parodo, kaip ignoruojamos Seimo pastangos padaryti tvarką Baltijos jūrinėje žvejyboje.

Skurdas ir diskriminacija

„Baltijos jūros laivyno būklė apgailėtina, nes įmonės dešimtmetį sprendė tik išlikimo klausimus. Įvedus privalomą 80 proc. menkių pardavimą per aukcioną žuvų prekybos rinka Lietuvoje iškreipta. Aukcionas ir žvejų uostelis turėjęs integruoti žvejus į rinką merdi“, - šias ir daugybę kitų jau ne kartą girdėtų problemų išdėstė Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis.

Jis žvejybos problemas suskirstė į objektyvias, priklausančias nuo verslo, rinkų, ir subjektyvias, kurios priklauso nuo žuvininkystės valdininkų, spragų žuvininkystės sistemos valdyme. Pastarosios ne ką mažesnės. 

Už Europos Sąjungos pinigus pastatytas ledo generatorius neveikia, dėžių plovimo įranga keletą metų stovi nenaudojama, žvejų uostelis įrengtas, bet nėra tinkamos žuvų priėmimo iš laivų ir rūšiavimo linijos. Ir kaip visada nėra kaltų. Tai vis dar objektyvios priežastys.

O subjektyvios tai, kad Žemės ūkio ministerijos institucijos vykdė diskriminacinę daugumos žvejų politiką. Buvo įteisintas „Banginio“ bendrovės dominavimas, skiriant jai beveik 80 proc. strimelės ir šprotų kvotų. Dėl to, anot A.Maželio, kitiems žvejams 2013 ir 2014  metais buvo padaryta po 4,5 mln. litų žala, kuri įrodyta teismuose. Žvejai teismuose iš viso laimėjo net penkias bylas.

Ir vėl monopolizuojamasi

2014 metų pabaigoje Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurios numatė, kad vienam vartotojui negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų.

Tačiau įvyko tai, ko žvejai ir baiminosi. Šalia „Banginio“ buvo sukurta bendrovė „Baltijos šprotai“ ir bendroje sumoje į vienas rankas vėl nutekėjo didžioji dalis kvotų - apie 62 proc.

Dauguma žvejų vėl rengiasi teismams. Kaltinami žuvininkystės valdininkai, kurie sudarantys sąlygas klestėti vienai žvejų grupei.

„Skiriant vienai žvejų grupei daugiau kaip 60 proc. strimelių ir šprotų kvotų grubiai pažeistas Žuvininkystės įstatymas, sulaužytas tikėjimas teisine valstybe“, - dėstė A.Maželis.

Jis kritiškai vertino kvotų skirstymo komisiją, kurioje dominuoja Žemės ūkio ministerijos valdininkai. Siūlyta, kad į kvotų skirstymo komisiją būtų įtraukti ir kitų ministerijų, taip pat žvejų atstovai.

Tik pradėję teismų procesus ir išsireikalavę dokumentus, kurie būdavo slepiami, dauguma žvejų pamatė, kai kvotų skirstymo komisija manipuliuodavo kvotomis kurdama išskirtines sąlygas vienai žvejybos bendrovei.

Dėl to kas vyksta šiuo metu žuvininkystėje Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila kaltino konkrečius žmones.

„Džiugu, kad nebematome tarp žuvininkystės vadovų Nėniaus, Šatkausko. Jų dėka dauguma žvejų 2013 ir 2014 metais badavo. Tai, kad kvotos atsidūrė vienos bendrovės rankose, manome, prisidėjo ir Vaclovas Petkus. Surinkome parašus prašydami, kad jis būtų atstatydintas iš Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojų. Ministerija pavedė ištirti pačiam departamentui. Kaip sakoma „varnas varnui akies nekerta“. Jis ir toliau liko šeimininkauti“, - rėžė Seimo nariams A.Bargaila. 

Kalta ir ministerija

Perskirsčius kvotas atsirado 23 proc. nepaskirstytų kvotų dalis. Ją planuojama parduoti per aukcioną. Čia vėlgi įžvelgiama valdininkų klasta. Seimo priimtame Žuvininkystės įstatyme buvo numatyta aukcione parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų dalies. Į aukcioną stengiamasi išmesti 23 procentus.

„Iš žvejybos konsultanto Remigijaus Sako išgirdome, kad kitose ES šalyse kvotos aukcionuose iš viso beveik neparduodamos. O ką daro mūsų Vyriausybė, kai nuostata parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų virsta 23 proc. Užsimanys kitais metais ir bus 93 proc. Kaip žvejams planuoti darbą? Ką daryti su darbuotojais? Kas nusipirks kvotas? Ar neateis į žvejybą „Vilniaus prekyba“?, - klausė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Jo nuomone, Lietuvoje yra susiformavusi netinkama sistema, kai žuvininkystę reguliuojančios institucijos nutyli problemas ir viską pateikia rožinėmis spalvomis. Jo nuomone, Kaimo reikalų komitetui reikėtų aiškintis, ar efektyviai veikia išpūstas žuvininkystės valdymo ir žvejų kontrolės aparatas. Iš žvejų atstovų pasigirdo tokių teiginių, kad jie yra persekiojami įvairiais sugriežtintais tikrinimais dėl to, kad teismuose bylinėjasi su Žemės ūkio ministerijos institucijomis.

„Faktiškai visos bėdos į žuvininkystės sektorių ateina iš Žemės ūkio ministerijos. Kodėl žuvininkystėje tiek daug problemų? Ar ne laikas daryti reorganizaciją ministerijoje? Žmonės, kurie yra atsakingi už žuvininkystės šaką turi būti Klaipėdoje savaitę, dvi, kol neišpręs visų problemų“, - svarstė Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

Nenori Seimo valdymo

Dėl Žemės ūkio ministerijos valdininkų susiklostė situacija, kai žvejybą ėmėsi reguliuoti Seimas. Tai ne visiems patinka.

„Galima pajuokauti, kad žuvininkystėje bandoma įvesti tiesioginį Seimo valdymą. Įstatyme smulkiai aprašyta kiekviena procedūra, dėl jų keitimo reikės nuolat eiti į Seimą“ - svarstė žvejybos bendrovės „Banginis“ vadovas Algirdas Aušra.

Seimo narys Bronius Pauža kvietė Klaipėdos žvejus vienytis, susitelkti, daugiau kalbėti apie perspektyvas, laivų atnaujinimą, o ne vėl ir vėl klimsti į kvotų skirstymą.

„Kitos Europos Sąjungos šalys sugeba  ne tik laivų variklius, bet ir kuro rūšis savo laivuose pasikeisti ir darosi mums nebepavejamos konkurenciniu požiūriu, o mes vis nueiname ant menkniekių“, - dėstė B.Pauža.

Jis pripažino, kad Seimas pernai visą žiemą plakęsis dėl kvotų priėmė įstatymą ir vėl pražiūrėjo, nes vietoje 40 proc. kažkas įgijo 62 proc. kvotų. Ir vėl viskas tarsi iš pradžių – vėl vyksta vieni kitų kaltinimai.