Seimas sugriežtino taršos kontrolę

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad vadinamojo „Klaipėdos paketo“ priėmimas yra pirmas žingsnis link „normalios tvarkos“ ir aplinkos apsaugos sustiprinimo.

„Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo, sukurti daug poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą. Svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai netekėtų ar tai paslėptais vamzdžiais, ar per papildomus kaminus neapskaityti“, – neeiliniame Seimo posėdyje sakė K. Mažeika.

Penkių įstatymų pataisos leidžia panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.

Kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.

Didėja baudos už veiklą neturint taršos leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos sieks 10-30 tūkst. eurų.

Taip pat auga mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.

Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms nuo kitų metų kainuos 700 eurų, o nuo 2023 metais sieks jau 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų). Tokie pat mokesčiai numatomi už teršimą asbesto turinčioms kietosioms dalelėms (dabar 406 eurai). Tarša dioksinais ir furanais kainuos 5 mln. eurų už toną.

Vandens teršimas taip pat brangsta: mokestis už taršą bendruoju azotu sieks 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).

„Klaipėdos paketą“ sudaro penkių – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo, Visuomenės sveikatos priežiūros – įstatymų pataisos.

Pastarųjų trijų įstatymų pataisoms pritarta vienbalsiai.

Aplinkosaugos problemos dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Pastaruoju metu paviešinta ir daugiau aplinkos teršimo atvejų, vienas jų – plastiko patekimas į Nerį Vilniuje.

Seimas: Valstybės kontrolė atliks naują aplinkosaugos auditą

Seimas antradienį pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą. 

Seimas vienbalsiai pritarė, kad neplanuotas auditas būtų atliktas iki gegužės 1 dienos. Jo metu būtų vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas.

Opozicinių konservatorių iniciatyva auditas bus atliktas reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias.

„Tikrai norėčiau, kad valstybė kontrolė panagrinėtų tam tikrus aspektus, kaip pavyzdžiui, įvykdytą valstybinės aplinkos apsaugos reformą, ar ta reforma, kuri šiandien yra apjungti aštuonis (regioninius aplinkos apsaugos – BNS) departamentus į vieną – kaip jinai pasiteisino?“, – Seimo posėdyje įvardijo konservatorius Paulius Saudargas. 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė neabejojantis, kad Valstybės kontrolė įžvelgs  papildomų įrankių ir pateiks rekomendacijų aplinkosaugininkams. 

„Nors man pradėjus eiti pareigas balandžio mėnesį inicijavome vidinį veiklos auditą, jo rezultatai, rekomendacijos yra įgyvendinami, bet neabejoju, kad Valstybės kontrolė galbūt įžvelgs dar ir papildomų įrankių, spragų, rekomendacijų, kurias taip pat Aplinkos apsaugos departamentas privalės įgyvendinti“, – sakė K. Mažeika. 

„Kviečiu palaikyti, nesisvaidyti kaltinimais ir kažkokiais nebūtais dalykais, manau, susitelkime, padarykime veikiančią sistemą“, – pridūrė ministras. 

Valstybės kontrolė šiemet planuoja užbaigti ir du pernai pradėtus aplinkos apsaugos auditus, vienas jų susijęs su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, kitas – su daugiabučių namų atnaujinimu.