Klaipėdos savivaldybė įsikurs prie Dangės upės?

Ilgai brandinti planai

Naujų patalpų klausimas keliamas dėl kelių objektyvių priežasčių – savivaldybės darbuotojams tenka dirbti ankštuose kabinetuose, nes dabartinis administracijos pastatas statytas kaip gyvenamasis namas.

Liepų gatvėje esančiame pastate yra senos šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo, elektros ir kitos inžinerinės sistemos, kurias kada nors teks kapitališkai remontuoti.

Prieš šešerius metus rengta studija, kainavusi 19 tūkst. eurų, tinkamų idėjų tuometinei miesto valdžiai nepamėtėjo.

2021 metais dar kartą buvo mėginta atgaivinti naujo pastato idėją. Tada miesto tarybos kolegijai siūlymus rengė savivaldybės administracija. Buvo pateikti trys variantai.

Buvo siūloma patalpų nekeisti, tik plėsti automobilių aikštelę, pastatyti priestatą.

Taip pat buvo siūloma pasvarstyti, ar verta nuomotis patalpas.

Trečias variantas – savivaldybė įsigytų ar statytų statinį, į kurį ir persikeltų. Nuomojant patalpas netektų sukti galvos dėl komunikacijų remonto ar kitų eksploatacijos problemų.

Tą kartą buvo įvardinta, kad tokių patalpų nuoma per dešimtmetį kainuotų 12–13 mln. eurų.

Trečiame variante nurodoma, kad savivaldybė pastatą statytų, tiesa, ne viena, o su partneriu. Tačiau tai kainuotų brangiausiai – 20–25 mln. eurų, o dar reikėtų skirti lėšų statiniui išlaikyti.

Parduotų: Liepų gatvėje esantis Klaipėdos savivaldybės pastatas buvo statytas butams, tad jo erdvės nebeatitinka modernaus biuro sąvokos. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išsikeltų kartu

„Buvo daug įvairių svarstymų, tačiau niekas neįvyko. Visai neseniai gavome studiją, kurioje buvo pateikti skaičiavimai. Skaičiai aiškiai rodo, kad administracijos veikla, kai jos padaliniai išbarstyti po visą miestą, nėra efektyvi“, – konstatavo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Savivaldybei pavaldžios įmonės ir įstaigos taip pat išreiškė norą keltis į naujas patalpas, jei būtų statomas savivaldybės pastatas.

„Jos atlaisvintų turimus pastatus. Ne visos įstaigos efektyviai išnaudoja turimą turtą“, – tikino A. Vaitkus.

Jei būtų sprendimas keltis į naują pastatą, į jį mielai keltųsi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuris įsikūręs Liepų gatvėje.

Ne visos įstaigos efektyviai išnaudoja turimą turtą.

Senas patalpas paliktų ir Socialinės paramos centras, kitos savivaldybės įstaigos.

„Aš suprantu nuogąstavimus, esą valdžia nori pasigerinti sau sąlygas. Bet tik tuomet, kai turėsime galutinius skaičiavimus ir vertinimus, galėsime pasakyti, kiek šiandieninė veikla kainuoja“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Domisi energetikų sklypu

Savivaldybė užsakė galimybių studiją, kuri turėjo panagrinėti naujo administracinio pastato su klientų aptarnavimo centru statybos galimybes.

Klaipėdos meras A. Vaitkus pripažino, kad naujoji galimybių studija atsakė į klausimą – kiek yra efektyviau sukelti visą valdymo struktūrą į vieną pastatą.

Akcentuojama, kad savivaldybė turi būti centre, kad ji turi būti pasiekiama gyventojams, turi būti nesudėtingas susisiekimas.

A. Vaitkus patikino, kad žvilgsniai ima krypti į neišnaudotą įmonės „Klaipėdos energija“ teritoriją.

Apie tai, kad šiai teritorijai numatyta konversija, buvo prabilta dar 2013 metais.

Tuomet buvo suformuota vizija, kad iki 2030-ųjų prie Dangės upės turėtų atsirasti erdvė, kuri būtų atverta visuomenei.

Pramoninėje teritorijoje šeimininkauja energetikai, tačiau pati teritorija išties verta išskirtinio dėmesio.

„Kalbėjau su politikais. Net opozicija palaikytų tokį siūlymą“, – užsiminė A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia konversija

Pagal tuometinę viziją konversijos procesas buvo suskaidytas į keturis etapus.

Pirmiausia energetikai demontuotų nebenaudojamą infrastruktūrą, tada teritorija būtų skaidoma į keturis sklypus.

Teritorija arčiau Mokyklos gatvės viaduko yra labiausiai paruošta miesto projektams ar investuotojų atėjimui.

Pagal Savivaldybės užsakymu atliktą galimybių studiją pageidaujama, jog trys sklypai būtų gyvenamosios-komercinės paskirties, o ketvirtas – visuomeninės paskirties rekreacinis sklypas palei upę.

Energetikų teritorija priklauso valstybei ir yra išnuomota bendrovei iki 2097 metų. Tai yra gamybinės paskirties žemė.

Nuomotis apsimoka?

Klaipėdos savivaldybė vasarą užsakė beveik 5,5 tūkst. eurų kainavusią galimybių studiją, kurią atliko įmonė „Newsec Advisers“.

Studija nagrinėjo variantus dėl optimalaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su klientų aptarnavimo centru įstaigos patalpų modelio suformavimo, atsižvelgiant į poreikių analizės rezultatus.

Konsultacijos tikslas – išanalizuoti galimybę efektyviai išnaudoti savivaldybės turimas patalpas ir erdves tam, kad būtų suformuoti aiškūs ir pamatuojami bendro biuro kriterijai.

Studijos rengėjai turėjo pateikti optimalaus savivaldybės administracijos bendro biuro planą ir detalias įgyvendinimo rekomendacijas.

Pateiktose išvadose ir rekomendacijose nurodoma, miestiečiams būtų patogiau, jei visi savivaldybės skyriai įsikurtų vienose patalpose.

Administracijos darbuotojams būtų užtikrinama gerovė naujose darbo erdvėse, būtų efektyviau bendradarbiaujama tarp skyrių.

Studijos rengėjai pateikė galimą naujojo biuro patalpų struktūrą ir preliminarius ploto poreikius.

Rekomenduojama naująjį biurą planuoti apie 5 tūkst. kv. m ploto dydžio, sumažinant šiuo metu užimamą 12,5 tūkst. kv. m plotą.

Galima būtų taikyti net ir hibridinį darbo modelį, tad mažesnio ploto visiškai užtektų darbo organizavimui.

Rekomenduojama savivaldybės nenaudojamus valdomus pastatus parduoti.

Šių patalpų išlaikymas ir šildymas yra brangus dėl jų žemo energetinio efektyvumo, todėl investicijos į šių patalpų kosmetinį remontą yra neefektyvios.

Savivaldybė turės apsispręsti, kokiu keliu eiti – ar nuomotis patalpas, ar jas statyti.

Studijos rengėjai vertino ir tai, kiek kainuotų visos savivaldybės iškėlimas į kitą pastatą.

„Įvertinus kiekvienos iš galimų naujojo biuro vystymo alternatyvų išlaidas, pinigų srautus bei kitus alternatyvų privalumus ir trūkumus, rekomenduojama nuomotis naujojo biuro patalpas, rezultato būtų sulaukta po 2–3 metų. Nusprendus statyti naują administracinį pastatą, laukiamas rezultatas atsirastų tik po 5–7 metų“, – konstatavo studijos rengėjai.