Savanoriai gamtos inspektoriai: norinčiųjų netrūksta, bet pasitaiko ir nesąžiningų

  • Teksto dydis:

Klaipėdos miškus, vandenis, augalus ir gyvūnus akylai prižiūri regiono aplinkosaugininkai bei kiti specialistai. Tačiau jų ne visuomet pakanka – juk kiekvieno gamtos kampelio negali kasdien akylai prižiūrėti. Tad jiems padeda neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – savanoriškai saugoti gamtą ir pažeidėjus stebėti pasiryžę piliečiai. Klaipėdos regione jų itin daug – beveik 100.

Būdo saugoti aplinką ieško patys

Prie gamtos apsaugojimo prisidėti norintys piliečiai neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti visoje Lietuvoje. Jie privalo išlaikyti specialų egzaminą, po kurio gauna metus laiko galiojantį pažymėjimą. Tuomet šių inspektorių įgaliojimai tampa labai panašūs į profesionalių aplinkosaugininkų – reikalui esant jie gali net sulaikyti pažeidėjus. 

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigia, jog neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais žmonės dažniausiai tampa jausdami didelį norą padėti gamtai. 

„Visi jie atėję savo noru, nes tokio darbo tikrai nepriversi dirbti žmogaus, kuriam tai nerūpi. Pats stengiuosi su norinčiaisiais pasikalbėti, paklausti, kodėl jie ketina apsiimti atlikti tokias užduotis, ar ne paprasčiau būtų pastebėjus pažeidimą tiesiog paskambinti 112. Tačiau jie dažniausiai turi aiškias priežastis: arba gyvena netoli vietų, kur dažni pažeidimai, arba patys, būdami žvejai, medžiotojai, pastebi kitus, besielgiančius netinkamai, tik neturi teisės jų sulaikyti“, – sakė V.Marozas. 

Kadangi darbas neatlygintinas, neetatiniai inspektoriai prisideda prie jo labai skirtingai – vieni savaitgaliais vyksta į reidus, kiti darbe ima atostogas, kad galėtų užsiimti šia veikla, dar kiti  dalyvauja joje  pasirinkę vieną konkretų periodą. 

„Šie inspektoriai padeda įvairiais būdais: vykdami į reidus, parūpindami transportą, plaukimo priemones, pranešdami apie įvykius. Paprastai savanoriai jau ateidami turi šiokią tokią specia-lizaciją. Jei žmogus yra žvejys ir šį klausimą gerai išmano, būtent šiose veiklose jis ir gali būti naudingas“, – teigė aplinkosaugininkas. 

Tinka tik nepriekaištinga reputacija

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tapti gali tapti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų ir turintys aplinkos apsaugos srityje nepriekaištingą reputaciją. Pretendentai negali būti per paskutiniuosius septynerius metus gavę baudų už šiurkščius medžioklės ar verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus, negali turėti teistumo už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus aplinkai. 

Taip pat neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas nesuteikiamas žmonėms, jau turėjusiems šiuos įgaliojimus ir  netekusiems jų dėl specialybės diskreditavimo. 

Dokumentus pateikęs pilietis turi laikyti iš 50 klausimų sudarytą egzaminą, kuriame tikrinamos pagrindinių aplinkosaugos reikalavimų, administracinių teisės pažeidimų ir kitų būtinų klausimų žinios. Norint egzaminą išlaikyti, būtina teisingai atsakyti ne mažiau kaip į 80 proc. klausimų. 

V.Marozas pabrėžė, kad svarbiausia inspektoriumi tapti norinčiam žmogui – nuoširdus noras padėti gamtai, mat jokių specialių privilegijų šios pareigos nesuteikia. 

Yra buvę ir bandymų pasinaudoti padėtimi

Prieš keletą metų Lietuvoje nebuvo bendros tvarkos, t. y.  kriterijų, numatančių, pagal ką reikėtų priimti ar nepriimti asmenį į šias pareigas, todėl nutikdavo ir nemalonių situacijų. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pamena atvejį, kai nė vienam regiono aplinkosaugininkui nepažįstamas žmogus gavo pažymėjimą, nebuvo labai įdėmiai prižiūrimas, o tuomet paaiškėjo, jog, prisidengdamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, pats pažeidinėjo nustatytą tvarką. 

„Kadangi inspektoriaus statusas atnaujinamas kasmet, per 12 mėnesių spėjame pamatyti, kiek jis nuveikia ir ką padaro. Kartais savanoriai nori prisidėti, bet nėra labai aktyvūs, tuomet tenka statuso nebepratęsti, bet jie ir toliau retsykiais padeda, nes jiems vis dar opios tos pačios problemos“, – sakė aplinkosaugininkas.

Lietuvoje – keli šimtai aplinkosaugos entuziastų

Klaipėdos regione neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių oficialiai yra 89. V.Marozas priduria, jog iš tiesų jų yra kiek daugiau – dalis prisijungia bent trumpam laikotarpiui, kad gautų pažymėjimą, kiti aktyviai prisideda ir padeda aplinkosaugininkams nenorėdami to įforminti išskirtiniu statusu. Tad tikrasis skaičius svyruoja apie 100. Tarp jų – Klaipėdos, Skuodo, Šilutės, Tauragės ir kitų savivaldybių inspektoriai. 

„Yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, 9 ar 10 mėnesių tyli, bet rudenį, per lašišų neršimo sezoną, patys pasisiūlo prižiūrėti tam tikrą ruožą upės. Per daug metų esame su jais susipažinę, pažįstame aplinkosaugos entuziastus, net jei ne visi turi oficialų pažymėjimą“, – pabrėžė V.Marozas. 

Iš viso Lietuvoje neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių yra daugiau kaip 300. Tiesa, šis skaičius dar turėtų kilti, nes dalyje regionų kaip tik šiuo metu vyksta Klaipėdoje jau pasibaigęs priėmimas į šias pareigas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių