Savanoriai gamtos inspektoriai: norinčiųjų netrūksta, bet pasitaiko ir nesąžiningų

  • Teksto dydis:

Klaipėdos miškus, vandenis, augalus ir gyvūnus akylai prižiūri regiono aplinkosaugininkai bei kiti specialistai. Tačiau jų ne visuomet pakanka – juk kiekvieno gamtos kampelio negali kasdien akylai prižiūrėti. Tad jiems padeda neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – savanoriškai saugoti gamtą ir pažeidėjus stebėti pasiryžę piliečiai. Klaipėdos regione jų itin daug – beveik 100.

Būdo saugoti aplinką ieško patys

Prie gamtos apsaugojimo prisidėti norintys piliečiai neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti visoje Lietuvoje. Jie privalo išlaikyti specialų egzaminą, po kurio gauna metus laiko galiojantį pažymėjimą. Tuomet šių inspektorių įgaliojimai tampa labai panašūs į profesionalių aplinkosaugininkų – reikalui esant jie gali net sulaikyti pažeidėjus. 

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigia, jog neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais žmonės dažniausiai tampa jausdami didelį norą padėti gamtai. 

„Visi jie atėję savo noru, nes tokio darbo tikrai nepriversi dirbti žmogaus, kuriam tai nerūpi. Pats stengiuosi su norinčiaisiais pasikalbėti, paklausti, kodėl jie ketina apsiimti atlikti tokias užduotis, ar ne paprasčiau būtų pastebėjus pažeidimą tiesiog paskambinti 112. Tačiau jie dažniausiai turi aiškias priežastis: arba gyvena netoli vietų, kur dažni pažeidimai, arba patys, būdami žvejai, medžiotojai, pastebi kitus, besielgiančius netinkamai, tik neturi teisės jų sulaikyti“, – sakė V.Marozas. 

Kadangi darbas neatlygintinas, neetatiniai inspektoriai prisideda prie jo labai skirtingai – vieni savaitgaliais vyksta į reidus, kiti darbe ima atostogas, kad galėtų užsiimti šia veikla, dar kiti  dalyvauja joje  pasirinkę vieną konkretų periodą. 

„Šie inspektoriai padeda įvairiais būdais: vykdami į reidus, parūpindami transportą, plaukimo priemones, pranešdami apie įvykius. Paprastai savanoriai jau ateidami turi šiokią tokią specia-lizaciją. Jei žmogus yra žvejys ir šį klausimą gerai išmano, būtent šiose veiklose jis ir gali būti naudingas“, – teigė aplinkosaugininkas. 

Tinka tik nepriekaištinga reputacija

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tapti gali tapti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų ir turintys aplinkos apsaugos srityje nepriekaištingą reputaciją. Pretendentai negali būti per paskutiniuosius septynerius metus gavę baudų už šiurkščius medžioklės ar verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus, negali turėti teistumo už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus aplinkai. 

Taip pat neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas nesuteikiamas žmonėms, jau turėjusiems šiuos įgaliojimus ir  netekusiems jų dėl specialybės diskreditavimo. 

Dokumentus pateikęs pilietis turi laikyti iš 50 klausimų sudarytą egzaminą, kuriame tikrinamos pagrindinių aplinkosaugos reikalavimų, administracinių teisės pažeidimų ir kitų būtinų klausimų žinios. Norint egzaminą išlaikyti, būtina teisingai atsakyti ne mažiau kaip į 80 proc. klausimų. 

V.Marozas pabrėžė, kad svarbiausia inspektoriumi tapti norinčiam žmogui – nuoširdus noras padėti gamtai, mat jokių specialių privilegijų šios pareigos nesuteikia. 

Yra buvę ir bandymų pasinaudoti padėtimi

Prieš keletą metų Lietuvoje nebuvo bendros tvarkos, t. y.  kriterijų, numatančių, pagal ką reikėtų priimti ar nepriimti asmenį į šias pareigas, todėl nutikdavo ir nemalonių situacijų. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pamena atvejį, kai nė vienam regiono aplinkosaugininkui nepažįstamas žmogus gavo pažymėjimą, nebuvo labai įdėmiai prižiūrimas, o tuomet paaiškėjo, jog, prisidengdamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, pats pažeidinėjo nustatytą tvarką. 

„Kadangi inspektoriaus statusas atnaujinamas kasmet, per 12 mėnesių spėjame pamatyti, kiek jis nuveikia ir ką padaro. Kartais savanoriai nori prisidėti, bet nėra labai aktyvūs, tuomet tenka statuso nebepratęsti, bet jie ir toliau retsykiais padeda, nes jiems vis dar opios tos pačios problemos“, – sakė aplinkosaugininkas.

Lietuvoje – keli šimtai aplinkosaugos entuziastų

Klaipėdos regione neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių oficialiai yra 89. V.Marozas priduria, jog iš tiesų jų yra kiek daugiau – dalis prisijungia bent trumpam laikotarpiui, kad gautų pažymėjimą, kiti aktyviai prisideda ir padeda aplinkosaugininkams nenorėdami to įforminti išskirtiniu statusu. Tad tikrasis skaičius svyruoja apie 100. Tarp jų – Klaipėdos, Skuodo, Šilutės, Tauragės ir kitų savivaldybių inspektoriai. 

„Yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, 9 ar 10 mėnesių tyli, bet rudenį, per lašišų neršimo sezoną, patys pasisiūlo prižiūrėti tam tikrą ruožą upės. Per daug metų esame su jais susipažinę, pažįstame aplinkosaugos entuziastus, net jei ne visi turi oficialų pažymėjimą“, – pabrėžė V.Marozas. 

Iš viso Lietuvoje neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių yra daugiau kaip 300. Tiesa, šis skaičius dar turėtų kilti, nes dalyje regionų kaip tik šiuo metu vyksta Klaipėdoje jau pasibaigęs priėmimas į šias pareigas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nemirsetos paplūdimyje – tarptautinės karių pratybos
    Nemirsetos paplūdimyje – tarptautinės karių pratybos

    Sekmadienį Palangoje, Nemirsetos paplūdimio teritorijoje, vyks tarptautinėse jūrinėse pratybose BALTOPS dalyvaujančių pajėgų parodomoji operacija. ...

    8
  • Liūtis išplovė dalį Rusnės estakadoje nutiesto asfalto
    Liūtis išplovė dalį Rusnės estakadoje nutiesto asfalto

    Rusnės estakada vis susiduria su nesklandumais – šįkart smarki liūtis, kuri talžė Rusnę naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, išplovė dalį šviežiai ištiesto asfalto, praneša portalas 15min.lt. ...

    20
  • Gelbėjimo laivas likviduoja teršalų dėmę Baltijos jūroje
    Gelbėjimo laivas likviduoja teršalų dėmę Baltijos jūroje

    Lietuvos kariuomenės paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ likviduoja teršalų dėmę Baltijos jūroje, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...

    8
  • Dėl sudėtingo kelio į Rusnę kenčia šios salos turizmas
    Dėl sudėtingo kelio į Rusnę kenčia šios salos turizmas

    Rusnės salos turizmas šią vasarą kenčia: dėl vykstančių kelio sankasos tvirtinimo darbų salą pasiekti reikia aplinkkeliais, todėl, pasak bendruomenės atstovų, dalis poilsiautojų varginančiai kelionei nesiryžta. ...

    2
  • Uostamiesčio taksistai siekia lengvatų
    Uostamiesčio taksistai siekia lengvatų

    Tam, kad galėtų važiuoti autobusams skirta juosta, taksistai turės išpildyti miesto valdžios reikalavimus – vizualiai pagerinti paslaugos kokybę. Jeigu nepavyks, jų klientai ir toliau gaiš laiką spūstyse. ...

    6
  • Erotiniai Palangos kurorto atspalviai
    Erotiniai Palangos kurorto atspalviai

    Kurortai visais laikais dvelkė vienadieniais vasaros romanais. Palanga – ne išimtis. Būtent čia tarpukario laikais rinkdavosi visi, ieškantys trumpalaikių meilės nuotykių. Erotika alsavo ne tik pajūrio pliažai, bulvarai ir kavinės,...

    6
  • Su jėgos aitvaru – paskui vėją ir šilumą
    Su jėgos aitvaru – paskui vėją ir šilumą

    Paversk savo pomėgį darbu, ir tau niekada neteks dirbti. Po šiuo žinomu posakiu turbūt pasirašytų ir Laima Baradaitė, kurios aistra jėgos aitvarams tapo ne tik gyvenimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. ...

    1
  • Tūkstančiai pavardžių – su ašaromis akyse
    Tūkstančiai pavardžių – su ašaromis akyse

    Grįžo. Negrįžo. Likimas nežinomas. Tokie žodžiai Gedulo ir vilties dieną tariami prie kiekvienos 22 tūkst. ištremtų Lietuvos gyventojų pavardės. Vos kelios akimirkos vienai pavardei byloja apie ištisą šeimos istoriją, dažnia...

    2
  • „Vaidilos“ aikštėje pokyčių nematyti
    „Vaidilos“ aikštėje pokyčių nematyti

    Klaipėdiečiai nekantrauja, kada bus atnaujinta Taikos prospekte prie buvusio kino teatro "Vaidila" esanti aikštė. Tikimasi, kad statybos, kaip ir planuota, prasidės šiemet. ...

    12
  • Apleisti automobiliai – taršos šaltinis?
    Apleisti automobiliai – taršos šaltinis?

    Klaipėdiečiai ir toliau kovoja su teršėjais ir apsileidusiais automobilių savininkais. Viename daugiabučio kieme žmonės pastebėjo, kad iš pusmetį nejudinamo automobilio, kaip spėjama, liejasi alyva. ...

    6
Daugiau straipsnių