Karšti orai sekina ne tik pajūrio gyventojus, dėl sausros ėmė sekti vanduo upėse ir tvenkiniuose.

Danė – ties riba

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis ramino, kad per uostamiestį tekanti Danės upė dar nepasieks stichinės 11 cm ribos, tačiau kai kuriose apskrities vietose ji jau yra nusekusi iki žemiausio kada nors fiksuoto lygmens.

"11 cm lygį ši upė buvo pasiekusi 2010 metų sausio 28 dieną. Tai nebuvo susiję su sausra. Tai siejama su Baltijos jūros nuopūta. Smarkūs vėjai tais metais jūros vandenis pūtė nuo kranto ir dėl to staiga krito upės lygmuo. Tačiau tai buvo siejama su ciklonų veikla", – tikino A.Kajutis.

Kitas gana žemas lygmuo fiksuotas 2009-ųjų gruodžio 24 dieną. Šį faktą lėmė ta pati priežastis – smarkiai krito jūros lygmuo.

"Šiuo metu Danė taip pat senka. Klaipėdoje ji dar nepasiekė kažkokių įspūdingų ribų, tačiau štai Kretingoje Danė nuseko iki žemiausio kada nors fiksuoto lygmens – 60 cm. O uostamiestyje dar fiksuojamas 75 cm šios upės lygis", – praėjusią savaitę aiškino specialistas.

Vandens lygis dar kris

Hidrologijos skyriaus vedėjas prognozavo, kad Danė dar gali sekti.

"Todėl, kad pažemėjo Baltijos jūros lygis. Jis šiuo metu yra 10–15 cm mažesnis už daugiametę vidutinę liepos mėnesio normą. Kol susireguliuos vandens srautai, Danė gali ir toliau sekti. Bet kataklizmais dar nekvepia", – aiškino A.Kajutis.

Specialistas pastebėjo, kad pajūrį šiemet iš tiesų alina smarkios sausros.

"Palyginti su kitomis Lietuvos dalimis, pajūris iš tiesų mažiausiai gavo lietaus tiek pavasarį, tiek vasaros liūčių metu. Visoje Lietuvoje šiuo metu stebimas upių, ežerų, tvenkinių vandens lygio kritimas. Tai vyksta dėl didelio kiekio vandens išgaravimo. Teigiama, kad net 68 proc. kritulių vidutiniškai išgaruoja", – pastebėjo hidrologas.

A.Kajutis pabrėžė, jog nors ir prognozuojama, kad upės ir toliau dar seks, tačiau hidrologai pavojaus varpais dar neskambina.

"Tai yra normalus reiškinys, šių metų vasara nėra kuo nors ypatinga. Dar niekur nefiksavome daugiamečių žemiausių lygių. Net nepasiektas vadinamasis gamtosauginis debetas, kai specialistai jau turi suklusti ir atkreipti dėmesį, kad gali padidėti vandens užterštumas. Tačiau tokia riba dar nepasiekta", – pasakojo hidrologas.

Senka ir šuliniai

Pajūrio upės ir kiti telkiniai, palyginti su likusia Lietuvos dalimi, senka smarkiau.

"Vis dėlto pajūris kažin ar pasieks Vidurio Lietuvos stichines ribas. Būtent šalies viduryje upės ir ežerai dažniausiai labiausiai nusenka. O todėl, kad ten vyrauja molio ir priemolio dirvožemiai. Lietaus vanduo nespėja įsigerti į dirvožemį ir greitai nuteka į upes. O upės jį nuneša į jūrą. Pajūryje vyrauja smėlis, priesmėlis, į kurį vanduo susigeria kaip į kempinę", – aiškino A.Kajutis.

Todėl gruntiniais vandenimis pamaitinamos upės ir kiti telkiniai.

Aplink uostamiestį išsidėsčiusių sodybų savininkai jau prieš kurį laiką dejavo, kad vietomis jų šuliniuose buvo visiškai išsekęs vanduo.

"Senka ir tvenkiniai, kūdros, ne tik šuliniai. Tačiau tokie reiškiniai yra labiau melioracijos padariniai. Melioracija pažemino gruntinių vandenų lygį. Geologai pastebi, kad jis net nebesiekia vidutinio lygio", – kalbėjo A.Kajutis.