- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemaitijoje driekiasi ne viena saugoma teritorija: kraštovaizdžio draustiniai, pažintiniai takai, piliakalniai, upių slėniai. Pastaruoju metu jie gražėja, yra tvarkomi ir darosi vis labiau atviri lankytojams. Nuo Germanto tako Telšiuose iki Apuolės piliakalnio Skuodo rajone – specialistai sako, kad saugomos teritorijos yra ne tik gamtos, bet ir istorijos paminklai, bylojantys apie tūkstančius metų prieš mūsų erą Mažojoje Lietuvoje gyvenusius protėvius.
Galimybė susipažinti su Žemaitija
Gegužės mėnesį lankytojams buvo atvertas vienas laukiamiausių projektų Žemaitijoje – Germanto pažintinis takas, įkurtas viename seniausių Lietuvoje Germanto kraštovaizdžio draustinyje. Šio tako ilgis siekia apie pusantro kilometro, jame gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000 žingsnelių, 3 mediniai meditacijos nameliai, 5 ugnies pojūčių vietos. Jo ypatingai laukė telšiškiai: šalia miesto įkurtas takas dabar yra gausiai lankoma ir pamėgta vietinių bei turistų vieta.
Prie Germanto ežero dažnai ilsisi ir plungiškiai bei kiti apylinkių gyventojai. Dabar jie gali ne tik pasivaikščioti Germanto ir Ilgio ežerus juosiančiu taku, bet ir patogiai pasistatyti automobilį, susipažinti su apylinkių gamta informaciniuose stenduose, prisėsti įrengtose atokvėpio vietose.
Be to, atsivėrė galimybė pasigėrėti viena gurmaniškiausių teritorijų take – aukštapelke, kuri yra tarsi dalelė egzotiškojo Čepkelių raisto Žemaitijoje.
„Didžioji Germanto pažintinio tako dalis juosia Germanto ir Ilgio ežerus, šiek tiek mažiau tako veda mišku. Gamtos požiūriu tos atkarpos labai įvairios: aukštapelkė, pereinanti į užlietąjį juodalksnyną – žemapelkę. Šis takas pelnytai yra pažintinis – juo perėję galite susipažinti su daugeliu Žemaitijos kraštams ir Germanto draustiniui būdingų augalų“, – sako Edita Lydienė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė.
Tvarkomos ir Žemaitijos legendos
Žemaičių krašto laukia ir dar daugiau permainų: atgimsta garsiausios vietos. Visos trys šiuo metu tvarkomos legendos – ypatingos, bylojančios ne tik apie gamtos reljefų pokyčius, bet ir nuo pirmųjų akimirkų sekančios civilizacijos žingsnius apylinkėse.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu vykdomi projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ darbai: Salanto hidrografinio kraštovaizdžio komplekso, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio ir Apuolės valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Bendrai, visiems Lietuvoje vykdomiems saugomų teritorijų tvarkymo projektams, yra skirta iki 40 mln. eurų ES fondo lėšų, kai darbai vykdomi pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos finansavimo priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“.
Imbarės piliakalnis
Viena iš Žemaitijos legendinių vietų – Salanto hidrografiniame kraštovaizdžio komplekse įsikūręs Imbarės piliakalnis, dar vadinamas Pilale. Jis mena kelis tūkstančius prieš mūsų erą.
Čia pirmieji gyventojai kūrėsi dar neolito laikotarpiu (2-1 a. prieš Kristų), vėliau buvo įkurtas priešpilis, o viduramžiais čia savo gyvenvietes buvo įsitaisę kuršiai. Imbarėje stovėjo svarbi kuršių žemių pilis, tuometė didžiausia konkurentė Apuolės piliai. Šiuo metu piliakalnis tituluojamas vienu seniausių ir gražiausių Lietuvoje.
Apuolė
Apuolės gyvenvietė yra tikra šalies legenda. Rašytiniuose šaltiniuose paminėta anksčiau nei pati Lietuva: jos vardas užrašytas buvo dar 9 a. Šis, šalia dabartinio Skuodo, įsikūręs Apuolės miestelis, buvo svarbiausia kuršių žemių sostinė.
20 a. pradžioje pradėjus tyrinėti piliakalnį, juo susidomėjo ir švedų mokslininkai. Buvo nustatyta, kad Apuolės gyvenvietė pradėta kurti dar 1-2 mūsų eros amžiuje.
Šiuo metu tvarkomas 10 m aukščio Apuolės piliakalnis ir jo prieigos – siekiama, kad ant jo užkopti būtų dar patogiau ir šia legendine vieta galėtų pasigrožėti kiekvienas smalsuolis.
Minijos senslėnis
Neabejotinai viena gražiausių vietų Žemaitijoje – tarp Gargždų ir Kretingos plytintis Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, užimantis daugiau nei 1600 ha ploto. Jo teritorijoje į Miniją įteka net 12 upelių, randama retųjų augalų, žiemoja įvairūs paukščiai.
Senslėnyje bus įrengti informacijai pateikti skirti stendai, suoliukai, poilsio ir pasigerėjimo vietos, kuriose bus galima pasigrožėti upe ir jos apylinkėmis.
Gamtai ar žmogui?
Pasak E. Lydienės, saugomų teritorijų tvarkymas suteikia galimybę žmogui įžengti ten, kur be papildomos infrastruktūros patekti būtų sudėtinga. Bristi per pelkes ar vaikščioti krūmynais apaugusiose vietose būtų trumpas malonumas, be to, gamtai būtų padaryta nemenka žala.
„Tiesą sakant, pažintiniai takai ar draustinių tvarkymo darbai nėra atliekami dėl vietos grožio ar estetikos. Jų paskirtis, visų pirma, yra apsauginė. Pažintinis takas nukreipia, suvaldo srautą: žmonės vaikščioja toje pačioje vietoje, jau pramintu vienodu keliu. Stebint žmogaus judėjimą, lengviau prisitaikyti gyvūnams, augalams, o mums patogiau judėti saugoma teritorija“, – sako specialistė.
Be to, šalia draustinio ar kitos saugomos teritorijos, įrengtos automobilių parkavimo vietos, apsaugo nuo išvažinėjimo pievas ar miško paklotę. Įrengus regyklas, atokvėpio ir stebėjimo vietas, suoliukus, takelius, informacinius stendus žmonėms maloniau keliauti gražiausiomis šalies vietomis, o aplink esančiai augalijai ir gyvūnams – saugiau.
Daugiau informacijos am.lrv.lt ir esinvesticijos.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...
-
Turto pardavimo aukcionų datos nežinomos
Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo tada, kai Turto bankas paskelbė parduosiantys buvusio kino teatro „Jūratė ir Kastytis“ pastatus, esančius Taikos prospekte, bei du namus Herkaus Manto gatvėje, Klaipėdoje, lig šiol dar neparengti j...
-
Melnragėje pasigesta informacinio stendo2
Ties įėjimu į pagrindinį Melnragės paplūdimį, Odesos promenados prieigose, pasigesta informacinio stendo, kuris buvo įrengtas vos prieš pusketvirtų metų. Paaiškėjo, jog lenta buvo nuimta atnaujinimui. ...
-
„Regitros“ paslaugos buvo neprieinamos
Savaitės pradžioje daugybė vairuotojų negalėjo prisijungti prie „Regitros“ vairuotojų portalo. Vėliau pasirodė pranešimas, kuriuo patvirtinta žinia apie sutrikimą ir atsiprašymas už nepatogumus. ...
-
Įsiutino įžūlumas: taromatą pavertė šiukšlynu5
Vienoje Klaipėdos rajone esančioje parduotuvėje veikiantis taromatas keisto piliečio pastangomis virto šiukšlynu. Net ir ne kartą viešai gėdintas gyventojas vis tiek velka šiukšles iš savo namų ir krauna į keli...
-
Klemiškės autobusų stotelėje – išdaužtas stiklas: dar vienas paauglių vandalizmo atvejis?3
Kažkas išdaužė Klemiškės autobusų stotelės paviljono stiklą. Manoma, kad tai – dar vienas paauglių vandalizmo atvejis. Kol kas bendruomenės nariai niekur dėl to nesikreipė, tačiau jaučiasi nesaugūs, kadangi panašūs įv...
-
Klaipėdos centre elgetaujanti moteris baudžiama nebus?11
Herkaus Manto gatvėje dažnai pastebima elgetaujanti moteris, veikiausiai benamė. Klaipėdiečiai ją matė dar žiemą, tiesiog sėdinčią ant šalto grindinio prie vieno restorano, o šalia jos – dubenėlį, į kurį praeiviai įmesdavo ...
-
Varžytuvės dėl darbo Klaipėdos rinkimų komisijose5
Iki Lietuvos prezidento rinkimų pirmojo turo likus mėnesiui, pageidaujančiųjų dirbti rinkimų komisijose daugiau nei reikia. Nors Klaipėdoje rinkimų apylinkių komisijų komandos – per puspenkto šimto žmonių – jau suformuotos, kasdi...
-
Nuo triukšmo pavargę klaipėdiečiai: susirinkite vaikus5
Debreceno kvartale gyvenantys klaipėdiečiai pavargo, kaip patys įvardija, nuo nepilnamečių skleidžiamo triukšmo ir nepagarbaus elgesio. Esą jie ne tik šūkauja, bet ir keikiasi, spardo šiukšles ir net puola praeivius. ...