Šalys sunerimo dėl terminalų saugumo

Nerimas Norvegijos verslovėse

Pasirodė pranešimas, kad Norvegija visose jūrose esančiose naftos verslovėse sumontavo dronų aptikimo detektorius.

Rugsėjo pabaigoje Norvegijos naftos saugos tarnyba buvo užfiksavusi keletą atvejų, kai aplink naftos versloves zujo nenustatyti bepiločiai orlaiviai. Naftos verslovių savininkai buvo įspėti apie avarijas arba netgi tyčines naftos verslovių atakas.

Po šių padažnėjusių incidentų Norvegija nurodė kariniam jūrų laivynui, oro pajėgoms ir kariuomenei patruliuoti jūros naftos telkiniuose ir sausumos terminaluose. Taip pat paskelbta, kad patruliuoti Norvegijai padės Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos karo laivai.

Nerimas dėl Norvegijos naftos ir dujų verslovių yra didžiulis, nes, Europai atsisakant rusiškų dujų ir naftos, Norvegijos reikšmė ypač padidės.

Norvegija oficialiai nepaskelbė, kad bepiločius orlaivius aplink jos versloves galėjo "gainioti" Rusijos tarnybos, tačiau prielaidų apie tai yra. Europoje vis labiau stengiamasi atsiriboti nuo Rusijos.

Eskortas: karo laivas į Klaipėdos uostą lydi dujovežį. Lietuvos KJP nuotr.

Apribojo laivybą žvejams

Pati Norvegija po orlaivių skraidymo ir sabotažo "Nord Stream" vamzdynuose ėmėsi papildomų saugumo priemonių.

Ji iš esmės apribojo laivybą savo uostuose Rusijos žvejams. Nuo spalio vidurio Rusijos žvejų laivams, kurie didesni nei 500 tonų, leista įplaukti tik į Norvegijos Trumsės, Kirkeneso ir Botsfjordo uostus.

Papildomai sustiprinta į šiuos uostus atplaukiančių Rusijos laivų apžiūra. Aplink minėtus uostus sustiprintas ir Norvegijos jūrų policijos laivų patruliavimas.

Šis terminalas yra tokioje vietoje, kurią dronais kamikadzėmis ar kitais ginklais lengva pasiekti iš Rusijos Kaliningrado srities.

Daugelis Europos šalių yra visiškai uždariusios laivybą Rusijos laivams. Prekybinių laivų į savus uostus neįsileido ir Norvegija. Dėl žvejybos laivų vyko ilga diskusija. Rusijos žvejai iš Murmansko, Archangelsko ir kitų Barenco jūros regionų iš Norvegijos perka žvejybos kvotas, sugautas žuvis parduoda norvegams.

Per metus į Norvegijos uostus Rusijos žvejų laivai įplaukdavo nuo 800 iki 1 000 kartų. Leisti jiems ir toliau su išimtimis atplaukti į Norvegijos uostus šios šalies vyriausybės prašė žuvininkystės ir jūrų politikos ministras Bjornas Skjaneras.

Prieš Rusijos laivus labiausiai buvo nusiteikusi Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt. Jos teigimu, Rusija gali naudotis Norvegijos uostais nelegaliai gabenti prekes.

Misija: Lietuvos kariuomenės patruliai Klaipėdos uoste. Lietuvos KJP nuotr.

Karinės pratybos Klaipėdoje

Saugumas smarkiai sustiprintas ir Klaipėdos uoste. Tai įvyko po sprogimo "Nord Stream" dujotiekių vamzdynuose Baltijos jūroje. Ypač sustiprinta Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsauga.

Galbūt ir šiame terminale, kaip Norvegijos naftos verslovėse, įdiegta ar bus diegiama dronų aptikimo sistema? Šis terminalas yra tokioje vietoje, kurią dronais kamikadzėmis ar kitais ginklais lengva pasiekti iš Rusijos Kaliningrado srities.

Neseniai Lietuvos karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai vykdė SGD terminalo ir dujų vamzdyno apsaugos sustiprinimo pratybas. Į jas įtraukti ir karo laivai, ir narai-išminuotojai, ir sausumos pajėgų kariai.

Taip pat vykdytos ir karo laivų flotilės eskorto laivų pratybos. Karo laivai nuo Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje vakarinės ribos iki Klaipėdos uosto nuolat lydi laivus, kurie gabena suskystintas gamtines dujas. Išskirtiniais atvejais gali būti lydimi ir kiti laivai – tanklaiviai.

Imtis tokių priemonių verčia artima Lietuvos, o ypač Klaipėdos uosto, kaimynystė su Rusija ir jos Kaliningrado sritimi.