Lietuvos himnas – jau atgyvena?

Du garsūs šalies muzikologai – Vytautas Landsbergis ir Viktoras Gerulaitis – nesutaria "Tautiškos giesmės" klausimu. Vienam tai – tobulas valstybės himnas, kitas mano, jog šis simbolis jau atgyveno ir jį reikėtų keisti, nes kūrinys per ilgas, muzika – nevykusi, o tekstas – moraliai nusenęs.

"V.Kudirka – ne genijus"

Prieš kelias dienas vienu metu per pasaulį nuvilnijo lietuvių giedama "Tautiška giesmė". Dalyvavusieji tikino, jog tas vieningas giedojimas suvirpino sielas.

Tačiau muzikologas, muzikos švietėjas, pedagogas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Viktoras Gerulaitis teigė nesuprantantis šių pojūčių, jo manymu, dabartinį Lietuvos himną nedelsiant reikėtų keisti.

"Nežinau, ką tie giedantys žmonės jaučia, bet manau, kad tą himną reikia keisti – ir muziką, ir žodžius, nes jis – niekam tikęs. Melodija – vokiška, tiesa, žodžiai – lietuviški, bet visa kompleksas yra labai sunkiasvoris ir ilgas, kaip reta pasaulyje", – "Klaipėdai" dėstė V.Gerulaitis.

Muzikologo teigimu, lietuviškas himnas – per sunkus. Esą yra ir daugiau specialistų, manančių, kad "Tautišką giesmę" reikia keisti ir, pasak V.Gerulaičio, čia – jokia "šventa karvė".

"O Vincas Kudirka – joks ne genijus, ne kompozitorius ir ne poetas. Taip išėjo, kad priėmėme tą jo giesmę lietuviškai entuziastingai, kaip ir visa kita. Ir tegul nutyla tie visi patriotai, tegul sulenda į kalnus kelmuotus su savo kitokia nuomone. Nekalbėčiau taip, jei man nepritartų keli iškilūs muzikai, kurių pavardžių nesakysiu, kad jiems būtų ramiau", – rėžė V.Gerulaitis.

Pasak muzikologo, himnas, kaip ir vėliava, yra svarbūs valstybės ženklai. Tačiau dabartinis lietuviškas esą pernelyg ilgas. Teigiama, kad Italijos himnas trunka vos minutę, o "Tautiška giesmė" – dvigubai ilgesnė.

"Kuo galėtų pakeisti "Tautišką giesmę", man nebeįdomu. O tie, kurie sustoję gieda tą himną, tegul ir gieda. Tačiau aš niekada gyvenime kartu su jais negiedosiu. Gal ir prisišnekėjau, bet čia mano nuomonė. Mūsų himnas yra sunkiasvoris ir aš jį būčiau linkęs keisti, tad nebijau to sakyti viešai", – neslėpė V.Gerulaitis.

Pasiūlymą prilygino beprotybei

Politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, kultūrologas, publicistas ir visuomenės veikėjas Vytautas Landsbergis apstulbo, išgirdęs, jog "Tautiška giesmė" netinkamas himnas Lietuvai.

"Tai – ne muzikologas, tai – beprotis, kuris rėkia, kad "Tautiška giesmė" niekam tikusi. Pagrindas tokiems kalbėjimams – išsigimimas. Jeigu visuomenė yra išsigimusi, tokiu atveju himno žodžiai šiandien gal ir nebeaktualūs, nusenę, tų vertybių nebėra. "Tegul tavo vaikai eina vien takais niekšybės, tegul klesti godumas ir žiaurumas." Gal tokius žodžius reikėtų giedoti vietoj esamų?" – retoriškai klausė V.Landsbergis.

Pasak profesoriaus, V.Kudirkos himno variantas iš daugybės kitų pasirinktas todėl, kad jis labiausiai tiko tuo metu ir dabar tinka žmonėms. Jis buvo pradėtas giedoti viešai dar spaudos draudimo metais.

"Pirmąkart buvo viešai sugiedotas Peterburge Česlovo Sasnausko diriguojamo lietuvių studentų choro. Tą vakarą buvo sugiedoti du kūriniai, neįtraukti į programą – V.Kudirkos "Tautiška giesmė" ir Maironio "Kur bėga Šešupė". Abu jie pretendavo tapti Lietuvos himnu. Nuo to laiko šie kūriniai išpopuliarėjo ir pradėti visur giedoti", – tvirtino V.Landsbergis.

Profesorius teigė, kad ir anuomet buvo diskusijų, kad "Tautišką giesmę" reikėtų kiek pagerinti, o muziką pakeisti.

"Bet Konstantinas Čiurlionis tada pasakė, kad tai neįmanoma, nes ji visų žmonių buvo giedama pakylėta širdimi. Tad kaip tokį himną galima neigti ar jį taisyti? Kalbėjimas, kad himnas per ilgas, yra šių laikų problema, kada jį reikia giedoti, deja, kai lietuvių sportininkai kažką laimi varžybose. Tada jį trumpina. Toks paradoksas", – samprotavo V.Landsbergis.

Niekas negali peikti

"Dabartinis šalies himnas anaiptol nėra nei nusenęs, nei nebeaktualus. Tai yra psichologiniai dalykai, su kuo mes užaugame, tai labai brangu. Ir jeigu "Tautiška giesmė" mums brangi ir prasminga, niekas jos negali peikti", – savo nuostatą pateikė ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentė, muzikologė ir etninės kultūros žinovė Rūta Vildžiūnienė.

Pasak jos, tai yra romantizmo laikotarpiui būdingas tekstas. O muzika – tipiška himno melodija.

"Tai yra to meto himno standartas. Ir jei mes dar suprantame, ką giedame, ir mums tie žodžiai kažką reiškia, tai viskas čia gerai. Juk prisiminus sovietmetį, kai "Tautiška giesmė" buvo draudžiama, žmonės, ją išgirdę, braukdavo ašaras. Vien žodžiai "Vardan tos Lietuvos", ką reiškė okupacijos metais", – prisiminė R.Vildžiūnienė.

Muzikologė pasakojo, kad jos vaikystės metais per Jonines šeimos rate artimieji vieni kitus stengdavosi tildyti, jei kas užtraukdavo "Tautišką giesmę". Už tai grėsė rimti nemalonumai, daugybė žmonių yra  nukentėję, tad kaip galima tokį simbolį peikti.

"Nebereikia čia daugiau kapstytis, ar jis yra vykęs ar nevykęs, nuplagijavo kažką, ar ne. Himnai iš esmės yra visi panašūs. Ir jei jis turi emocinį krūvį, tai kūrinys yra geras ir prasmingas", – įsitikinusi R.Vildžiūnienė.

Transliavo net sovietmečiu

"Tautiška giesmė" kurį laiką buvo toleruojama net sovietiniais laikais. Ypač Antrojo pasaulinio karo metais, kai organizuota Lietuviškoji 16-oji divizija.

"Tada buvo leista per Maskvos radiją transliuoti patriotinius lietuviškus kūrinius, taip pat ir "Tautišką giesmę", kad pritrauktų lietuvius į formuojamą sovietinį karinį dalinį. Net ir po karo esu pats ją giedojęs, kaip gimnazijos choristas Kauno dainų šventėje. Giesmė buvo įtraukta ir į Vilniaus dainų šventės repertuarą. Ji kurį laiką nebuvo draudžiama", – prisiminė V.Landsbergis.

Net sovietmečiu išleistuose V.Kudirkos raštuose "Tautiškos giesmės" tekstas buvo jo poezijos rinkiniuose.

"Sovietams iš pradžių buvo labai sunku prikibti prie himno teksto, nes ten nieko antisovietiško nėra. Ten teigiami labai universalūs, visiems priimtini dalykai. Tačiau galiausiai jo vis tiek nepakentė, liepė uždrausti jį giedoti ir liepė parašyti Tarybų Lietuvos himną. Tačiau "Tautiška giesmė" sugrąžinta į viešumą Sąjūdžiui spaudžiant dar prieš sugriūvant Sovietų Sąjungai Aukščiausiosios Tarybos sprendimu kaip LTSR himnas", – pasakojo V.Landsbergis.

Pasiteiravus, kas turėtų nutikti šalyje, kad žmonės nuspręstų keisti "Tautišką giesmę" kitu kūriniu, V.Landsbergis sakė: "Žmonės šito niekada nenuspręs. Tą gali nuspręsti tik tam tikri valdininkai, jei jie staiga įgautų diktatūrines galias".