Šalia kapų – sąvartynas

Jaučiasi kaip savo kieme

Tris žemės paskirties sklypus valdančios įmonės "Topada" vadovas Tomas Dobožinskas piktinosi, kad turi aiškintis, ir rėžė, jog darbai jo sklype nevykdomi. Vyras niršo, kad užkliuvo vietos bendruomenei, nors žemės ūkio paskirties žemėje neturėtų laikyti jokio statybinio laužo.

Jam antrino ir gretimai esantį valstybinį sklypą nuomojančios įmonės "Kristė" vadovas Albertas Būta, kuris mandagiau rinko žodžius.

"Šiuo metu jokie darbai nevyksta. Dabar keičiama sklypo paskirtis. Norime sujungti visus sklypus ir turėti vieną komercinės paskirties sklypą. Nežinau, ką mes jame darysime, dar neturime jokių planų", – paaiškino A.Būta.

Į gyventojų pasipiktinimą stūksančiais žvyro kalnais A.Būta atsakė pažadu juos sutvarkyti.

"Kai tik gausime leidimą įrengti aikštelę, juos sulyginsime. Kada tai bus, nežinau, dar nesikreipėme į savivaldybę, nes vyksta geodeziniai matavimai", – kalbėjo A.Būta.

Išgirdęs, kad gyventojai užsimojo inicijuoti valstybinės žemės nuomos nutraukimo sutartį, verslininkas teigė, kad teismuose gins savo interesus.

"Kodėl aš turiu aiškinti, ką darau savo sklype? Negali niekas atimti nuomos, nes mes nedarome nieko prieš įstatymus", – aiškino verslininkas.

Įžvelgia bejėgiškumą

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus pareigūnai taip pat vyko į šiuos sklypus išsiaiškinti, ar žemė naudojama pagal paskirtį.

Įmonė "Topada" buvo nubausta už tai, kad žemės ūkio paskirties žemėje tikrintojai aptiko supiltas žvyro krūvas, gelžbetonį. Statybinės atliekos buvo laikomos ir gretimame sklype.

"Tačiau nežinau, ar tikrai mūsų tarnyba galėtų panaikinti nuomos sutartį? O kas tai turėtų daryti, aš nežinau. Gal savivaldybėje reikėtų susėsti visoms tarnyboms ir nuspręsti, ką daryti su šiuo rajonui opiu klausimu. Įmonės "Kristė" sklype numatyta pramonės ir sandėliavimo veikla, bet jie yra peržengę sklypo ribas", – aiškino skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Petkienė.

Ginduliuose gyvenantis Klaipėdos rajono tarybos narys Raimondas Simonavičius rėžė, kad valstybinės institucijos nenori imtis griežtų veiksmų.

"Tai yra bejėgiškumo demonstravimas. Yra numatyti atvejai, kada tokios nuomos sutartys gali būti nutraukiamos. Pikčiausia, kad įstatymas yra, tik tarnybos dangstosi bejėgiškumu. Savivaldybė nevaldo šios žemės ir ne ji išnuomojo ją. Nuomos sutartį tikrai gali nutrauki Nacionalinė žemės tarnyba. Tvarka visur turi būti, – sąvartyno ten daryti negalima, o dabar tai panašu į sąvartyną", – kalbėjo R.Simonavičius.

Komentaras

Vaclovas Dačkauskas

Klaipėdos rajono meras

Jei žmonės kreipėsi raštu į savivaldybę, vadinasi, reikia susėsti su teisininkais ir išsiaiškinti. Tokių situacijų rajone nėra daug. Reikia sudaryti darbo grupę, sukviesti visus specialistus ir pažiūrėti, kaip išspręsti šią problemą. Piliečiai turi naudoti žemę pagal paskirtį. Matyt, surado verslininkai įstatymo spragą ir tuo naudojasi. Savivaldybės įgaliojimai yra riboti, bet, jei reikės, ir į Vyriausybę kreipsimės, jei įstatymų nepakanka. Kai į aplinkos ministro postą atėjo Valentinas Mazuronis, sugebėjome tvoras nugriauti. Atsirado nurodymas, kad už kiekvieną dieną, jei nevykdai nurodymo griauti, skaičiuojama 500 litų bauda, visos tvoros buvo nugriautos. Vadinasi, ir šioje situacijoje reikia paskaičiuoti po 300 litų už kiekvieną dieną, jei nesitvarkai teritorijos, ir būtų viskas sutvarkyta. O dabar baudelė tesiekia 200 litų, va ir savivaliauja. Gal tikrai reikia kreiptis, kad nutrauktų jiems žemės nuomos sutartį.