- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau šiais mokslo metais įsigaliojant reikalavimui turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, šiai kartelei prieštaraujančios Salantų gimnazijos atstovai penktadienį susitiks su švietimo ministre Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.
„Penktadienį mūsų tėvų atstovė ir Kretingos meras važiuoja į ministeriją. Jie nežada pasiduoti, nes nemato prasmės šioje pertvarkoje“, – Eltai teigė Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė.
Pasak jos, šiuo metu mokykla turi 17 mokinių, kurie ketina eiti į III gimnazijos klasę.
„Visos kitos klasės yra pilnos. Tikėjomės, kad bus ir vienuoliktoje 21 vaikas. Yra mokinių išėjusių į profesinį ugdymą, tai kiekvieno jų pasirinkimo laisvė“, – dėstė direktorė.
A. Zebitienė neslepia, kad Vyriausybės patvirtintą kartelę ji vertina skeptiškai. Visgi, anot jos, nepasitenkinimą ir siekį priešintis inicijavo moksleivių tėvai, ne gimnazijos vadovybė.
„Vienareikšmiškai vertinu nepalankiai. Miesteliai yra kitokie, jie turi savo šarmą, savo aurą. Mes pažįstame kiekvieną vaiką ir jo tėvus. Manau, kad tai yra stiprybė. Jeigu poreikis nebūtų tenkinamas, tikriausiai tėvai rinktųsi vaikus leisti į kitą mokyklą“, – sakė ji.
„Visas tas nepasitenkinimas sprendimu ir yra tėvų iniciatyva. Jie nori, kad būtų užtikrintos jų teisės. Jeigu kas rytą reikėtų važiuoti didelį atstumą, sunkiau pasiekiamos būtų ir neformaliojo švietimo veiklos“, – akcentavo direktorė.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad ministerija yra atvira diskusijoms ir nusiteikusi rasti sprendimo būdų nepasitenkinusioms mokykloms. Tačiau, pabrėžia jis, nustatyta 21 vienuoliktoko kartelė keičiama nebus.
„Pagrindinis iššūkis ir yra, kad nėra geros valios bandyti įsiklausyti į pasiūlymus. Ne vienas pasiūlymas yra išsakytas ir Kretingos rajono savivaldybei, kaip būtų galima realizuoti dabar Salantuose esančių vaikų ugdymą jų pačių mokykloje. Matome didelį norą išlaikyti esamą modelį ir pasigendame noro pasižiūrėti, ką galima padaryti kitaip“, – antradienį žurnalistams sakė I. Gaižiūnas.
Peticijos iniciatoriai pasigenda žmogiško požiūrio
Tuo metu antradienį viešojoje erdvėje pasirodžiusią peticiją dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje inicijavusi Tryškių miestelio bendruomenė tikina pasigendanti žmogiškumo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM).
Miesteliai yra kitokie, jie turi savo šarmą, savo aurą. Mes pažįstame kiekvieną vaiką ir jo tėvus.
„Išbandėme visokius variantus ir kreiptis, ir kalbėtis. Turėjome pokalbį su švietimo ministru, supratome, kad mūsų niekas negirdi ir nesupranta. Šis klausimas liečia ne vien tik mūsų bendruomenę, kvietėme, dalinomės. Visiems aiškinome, kas atsitiks, kai neliks gimnazijos nuo rajono centro nutolusiame miestelyje“, – apie inicijuotą peticiją Eltai pasakojo Tryškių miestelio bendruomenės pirmininkė Asta Simonavičienė.
„Tikimės žmogiško požiūrio, kad būtų tam tikros žirklės ir numatytų nuo kiek iki kiek moksleivių gali būti“, – lūkesčius ministerijai išsakė ji.
Tryškių miestelio bendruomenės inicijuotą ir Vyriausybei, Seimui bei prezidentui adresuotą peticiją jau pasirašė virš 5 tūkst. gyventojų. Pasak Salantų gimnazijos direktorės, jos mokyklos bendruomenė taip pat pasirašė šią peticiją.
Anot A. Simonavičienės, bendruomenei daugiausiai klausimų kyla dėl nustatytos 21 vaiko kartelės, kuri įsigalios jau nuo šių metų rugsėjo.
„Niekas nepaaiškina, kokiais kriterijais nustatytas šis skaičius. Vaikams kas rytą reikėtų važiuoti daugiau kaip 30 km į miestą. Todėl tai tikrai nėra pats geriausias sprendimas“, – akcentavo bendruomenės pirmininkė.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutę įžiebs ir Vitės kvartalo gyventojai
Uostamiesčio Vitės kvartalo gyventojai šeštadienį atėjo prie miesto stadiono, kur auga jų prieš trejus metus pasodinta eglutė. Jie pradėjo ruoštis vakare vyksiančiai šventei. ...
-
Žiema primins rudenį
Žiema pajūryje kol kas panaši į rudenį. Sinoptikai tikina, kad ir artimiausią savaitę situacija nepasikeis. Jei ir pasnigs, balta bus tik kelias valandas. Laikysis teigiama temperatūra, didesniąją savaitės dalį kritulių nesulauksime. ...
-
Klaipėdoje – prezidentų desantas2
Tradicija tapęs kasmetis trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas šįkart vyko Klaipėdoje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė saugumo padėtį regione, paramos Ukrainai, energetinės nepriklausomybės klausimus, bendrus infrastruk...
-
Klaipėdos savivaldybė sprendžia pietinės miesto dalies nemalonių kvapų problemą
Reaguodama į gyventojų skundus dėl pietinę miesto dalį kaustančios smarvės, Klaipėdos valdžia žada surengti patikrinimus įmonėse, kurių veiklos metu į orą išsiskiria teršalai. ...
-
Palanga šventiškai suspindo tūkstančiais šviesų: miestą užbūrė M. K. Čiurlionio Kalėdų pasaka
Įstabiu kalėdiniu rūbu sužibusi Palanga jau gyvena didžiausių metų švenčių laukimu. Vakar pačioje miesto širdyje įžiebta mišku kvepianti eglė – šviesos, muzikos, jaukios šilumos kupinas vakaras kvietė atve...
-
„KN Energies“ vadovas: „Indpendence“ perėmimas – nauja atsakomybė1
Valstybės valdomai bendrovei „KN Energies“ išpirkus ir perėmus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ įmonei tai reiškia naują atsakomybę, sako jos vadovas Darius Šilenskis. ...
-
Atskleidė, kiek sumokėjo už laivą „Independence“8
Valstybės valdoma naftos ir dujų terminalų valdytoja „KN Energies“ už suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ Norvegijos kompanijai „Hoegh Evi“ sumokėjo 138,04 mln. eurų. ...
-
Baigtas balsavimas už Klaipėdos rajono gyventojų idėjas: kuris projektas surinko daugiausiai balsų?
Klaipėdos rajono gyventojai visą lapkritį balsavo už pačių žmonių siūlytas idėjas, kam būtų galima panaudoti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšas. ...
-
Sutvarkyta griuvusi Švėkšnos siena
Švėkšnos centre esanti akmeninė siena, kuri nuvirto 2023 metų vasarį, pagaliau sutvarkyta. ...
-
Išmestos padangos – kieno rūpestis?1
Taikos prospekte, pievoje tarp Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos maniežo ir parduotuvės „Šilas“, klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į pievoje besimėtančias dešimtis padangų. ...