S. Tomui talkino V. Titovas

Telefono numeris, kurį S.Tomas nurodė oficialiame savo tinklalapyje "Prof.S.Tomas Advokat", jis taip pat nurodytas ir VRK puslapyje, buvo išjungtas penktadienį (balandžio 19 d.), pirmadienį (balandžio 22 d.) ir antradienį (balandžio 23 d.).

S.Tomas neatsakė ir į elektroninį laišką, kurio adresas taip pat nurodytas oficialioje jo interneto svetainėje. Joje, be kita ko, rašoma, kad jis yra "Rusijos užsienio advokatas, praktikuojantis Normandijos salose".

Po to, kai S.Tomas kūju sudaužė karininko J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre, prokurorai jam pateikė įtarimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Teismo prašoma skirti jam 30 tūkst. eurų baudą.

Siekiant užtikrinti S.Tomo dalyvavimą teisminiame procese, jam skirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tačiau S.Tomo bylą nagrinėjęs teismas balandžio 11 d. jam leido išvykti iš Lietuvos 10-iai dienų.

Esą S.Tomas buvo nusipirkęs bilietą kelionei į Izraelį. Iškart po to jis esą pranešė pasiprašęs politinio prieglobsčio Austrijoje.

Į Lietuvą grįžti S.Tomas privalėjo balandžio 21 d. Ar jis grįžo, nežinoma, nes jo telefonas išjungtas.

Ar S.Tomas pabėgo iš Lietuvos, vengdamas atsakomybės, taip pat nėra žinoma.

"Jo grįžimą turi kontroliuoti nebe teismas, o institucija, paskyrusi jam kardomąją priemonę, – prokuratūra arba policija. Jei jis negrįžtų ir pažeistų tą kardomąją priemonę, prokuroras turėtų kreiptis į teismą, prašydamas taikyti jam griežtesnę kardomąją priemonę. Jei S.Tomo šiandien Lietuvoje nėra, akivaizdu, kad jis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas", – paaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė.

Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

Iš esmės S.Tomas savo elgsena demonstruoja, kas yra ir kaip atrodo klasikinis provokatorius, įtraukiantis naivius žmones net į nusikaltimus, sukuriantis keblias situacijas lygioje vietoje, sukeliantis įvairiausių politinių radikalų reakcijas. Tai yra provokatoriaus darbas ir todėl S.Tomą, manyčiau, turime įvardyti būtent taip. Ryšys tarp radikalų, kurie linkę į provokacijas, visuomet atsiras. O ir pats V.Titovas nėra nekaltas avinėlis, naivus pilietis, siekiantis, kad visuomenė artėtų prie rojaus. Jis akivaizdžiai atstovauja tam tikroms, nesakyčiau, revanšistinėms, bet nostalgiškai utopinėms mintims apie Tarybų Sąjungą, apie buvusią jos galybę ir apie tai, kad Lietuva – SSRS sudėtinė dalis, puoselėjančioms jėgoms. Todėl šiam herojui provokatoriai yra labai reikalingi ir naudingi. Jis daug lengviau gali su jais susikalbėti ir sukelti vienokius ar kitokius jų veiksmus. Šiuo metu V.Titovas ir S.Tomas yra vienoje barikadų pusėje, nors akivaizdu, jog jie veikiausiai vienas kito galbūt netgi nemėgsta, bet iš tikrųjų savo požiūriu į Lietuvą ir į šiuo metu čia vyraujančią politinę sistemą jie yra daugiau bendraminčiai nei priešininkai.