S. Kanaverskytė laiminga būdama menininkė („Metų klaipėdietės“ rinkimai)

Apie darbą

Žymi Lietuvos dailininkė ir scenografė S.Kanaverskytė prieš porą metų paminėjo savo kūrybinės veiklos 50-metį. Jei kūrybą galima būtų paversti skaičiais, S.Kanaverskytės nuveiktus darbus apibūdintų tokia statistika: ji yra sukūrusi scenografijas 80-iai spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, surengusi 30 savo darbų parodų, kuriose eksponavo dekoratyvinės tekstilės, tapybos, piešimo, dizaino, teatrinio meno grafinius kūrinius. Vienu reikšmingiausių savo darbų autorė laiko tris dekoratyvinių vėliavų ciklus "Lietuvos valdovai", "Lietuvos didieji" ir "Lietuvos Respublikos Prezidentai", sutalpintus į leidinį "Vardan tos". Visi šie kūriniai skirti Lietuvos istorijai. Autorės teigimu, tai yra 10 metų darbas.

Prieš 26 metus menininkė pradėjo akciją „Ant gerumo sparnų“, jos metu uostamiesčio dailininkai dovanoja savo kūrinius Jūrininkų ligoninei.

"Reikšmingiausias mano darbas Klaipėdai tai, kad 18 metų buvau Klaipėdos jūros švenčių karnavalo vyriausiąja dailininke. Mums pavyko iš šių karnavalų išstumti sovietinį politinį agitacinį turinį, ėmėmės kurti lietuvišką šventės eisenų kryptį, akcentuoti tautinius, etnografinius, pajūrio motyvus. Taip stengėmės kelti lietuvišką dvasią. Paskutinė mano surengta šventinė eisena įvyko 2000-aisiais. Dariau tai su Renginių režisūros katedros studentais dar iki Klaipėdos universiteto įkūrimo. Už tai negaudavau jokio atlygio, ruošti šias eisenas pradėdavome balandį ir dirbdavome iki pat liepos pabaigos", – pasakojo S.Kanaverskytė.

Prieš 26 metus menininkė pradėjo akciją "Ant gerumo sparnų", jos metu uostamiesčio dailininkai dovanoja savo kūrinius Jūrininkų ligoninei. Dabar ligoninė jau turi apie 700 paveikslų, tarp kurių per 30 – padovanoti S.Kanaverskytės.

Praėjusią savaitę S.Kanaverskytė atidavė redaguoti savo knygą "Gyvenimas – gražus". Joje autorė aprašė ne tik viso savo gyvenimo įvykius, bet ir darbus. Vasarą klaipėdiečiai pamatys ir brandžiausią, labiausiai verčiančią pačią autorę didžiuotis parodą. Koliažo technika atlikti gana didelio formato darbai bus vienijami bendru pavadinimu "Apmąstymai".

Apie šeimą

S.Kanaverskytė viena užaugino dukrą, kuriai buvo vos šešeri, kai ji neteko tėčio. Menininkė džiaugiasi, kad kūrybiškumo geną perdavė ir dukrai, ir anūkei. Viena didžiausių klaipėdietės svajonių, kad dukra kurtų ne tik kompiuteriu, bet ir leistų sau išsilieti vaizduojamajame mene.

"Dešimtus metus einanti anūkė yra didžiulė mano viltis. Ji ne tik mokosi dailės, bet ir turi didžiulį poreikį piešti", – džiaugėsi menininkė.

Keturias seseris turėjusi S.Kanaverskytė dviejų jau nebeturi, bet labai artimai bendrauja su pora metų jaunesne seserimi. Menininkė stebisi ir džiaugiasi jos kūrybinių gebėjimų proveržiu. Puikią muzikinę klausą turinti moteris, tobulai atliekanti folkloro dainas, visai neseniai pradėjo kurti meną. Pirmąją parodą ji padarė iš džiovintų augalų, o nuo rudens kuria apskritus ornamentus. S.Kanaverskytė įsitikinusi, kad sesers kūryboje prasiveržia lietuviško tautinio meno stilius.

Dešimtus metus einanti anūkė yra didžiulė mano viltis. Ji ne tik mokosi dailės, bet ir turi didžiulį poreikį piešti.

"Man tikras stebuklas ir paslaptis, iš kur garbaus amžiaus žmoguje gimsta pajauta ir gebėjimas kurti kičo nesugadintą meną", – didžiavosi sesers sugebėjimais S.Kanaverskytė.

Apie pomėgius

S.Kanaverskytė nuo jaunumės moka ir mėgsta kurti rūbus. Ji tai daro ne tik megzdama, bet ir puikiai pasiuva sudėtingiausius drabužius.

"Pati sau rūbus siuvu nuo 10-ies metų. Viską pasisiuvu: ir paltus, ir kostiumėlius. Siuvau ne tik sau, bet ir miesto ponioms. Pavyzdžiui, Zitai Tallat-Kelpšaitei siūdavau rūbus, kuriais ji stebindavo Klaipėdą. Tarybiniais metais, kai nieko negalėdavome nusipirkti, rengdavausi savo siūtais rūbais ne tik pati, bet ir puošdavau stilingiausias Klaipėdos damas, tarp kurių buvo ir aktorių. Pasiūdavau ir dukrai. Labai mėgstu megzti, tiesa, jau seniai beėmiau virbalus į rankas, bet labai norėčiau, tai puikiausia atsipalaidavimo priemonė", – pasakojo moteris.

Dar vienas neeilinis S.Kanaverskytės pomėgis – kalėdinių sveikinimų kūrimas. 2021-ųjų Kalėdoms ji sukūrė 75 sveikinimus, kurių negalima vadinti tiesiog atvirukais. Tai atskiri meno kūriniai iš karoliukų, juostelių, įvairiausių skiautelių ir kitų dekoratyvinių dalykų. Dažnas gavęs tokį sveikinimą įsirėmina ir ilgai juo džiaugiasi, kaip atskiru meno kūriniu.

S.Kanaverskytė yra išleidusi ir poezijos leidinį.

Apie Klaipėdą

Be abejo, Klaipėdą myliu ir už jos žmones. Čia įsigijau daug draugų. Myliu ir teatrą.

"Jei kas paklaustų, kuriame mieste labiausiai norėčiau gyventi, nesuabejočiau atsakydama – tik Klaipėdoje. Gyvenau Vilniuje, gerai jį pažįstu, mėgstu ten apsilankyti, o gyventi – tik Klaipėdoje. Jūra ir vėjai mane žavi. Kai kyla audra, mes su dukra važiuojame prie jūros, fotografuojame vėjus. Pandeminiu laiku mažai kur išėjau. Neseniai po ilgesnio laiko vaikštinėjau po Klaipėdos senamiestį. Man jis – nepaprastai gražus. Be abejo, Klaipėdą myliu ir už jos žmones. Čia įsigijau daug draugų. Myliu ir teatrą", – vardijo S.Kanaverskytė.

Gyvenimo credo

Moteris įsitikinusi, kad būtina džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka ir diena. Kiekvienas žmogus turi dirbti mėgstamą darbą, tada visi aplinkui bus laimingi.

Apie "Metų klaipėdietės" konkursą

"Labai gražu, kad renkama tokia moteris, ir norėčiau, kad tai vyktų teisingai. Pati pažįstu ne vieną Metų klaipėdietės titulą pelniusią moterį, visos jos vertos didžiulės pagarbos, nes tikrai nusipelnė tokio vardo", – atvirai kalbėjo menininkė.