Ryškiausias senosios Klaipėdos laivų statytojas

Pradedame rašinių ciklą "Atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, vartai į pasaulį vėrėsi ne tik po 1923 m., bet gerokai anksčiau. Pristatome jūrinės istorijos nuotrupas nuo seniausių laikų. Klaipėdos jūrinio miesto formavimosi kelyje buvo daug reikšmingų žmonių. Iš prieškario laiko bene žymiausia asmenybe laikomas Paulius Vilis Lindenau. Jo garbei neseniai Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras tapo Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.

Laivų statybos priešaušris

1923 m., kai Klaipėda atiteko Lietuvai, 35 m. P.V.Lindenau jau buvo žinomas vietos verslininkas, inžinierius ir laivų statytojas.

Dar 1918 m. jis įsigijo Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinės bendrovės teritoriją ir joje įkūrė laivų statyklą. Ji buvo pavadinta "Schiffswerft Memel Lindenau & Cie., Eizen - und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei" ("Klaipėdos laivų statykla Lindenau & Cie., geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla").

Pats P.V.Lindenau nebuvo tik jos savininkas ar pelno skaičiuotojas. Jis tuo pat metu buvo ir pagrindinis šios gamyklos konstruktorius, ir inžinierius.

Per pirmuosius penkerius metus, kol Klaipėda ir laivų statykla tapo lietuviška dalimi, P.V.Lindenau versle jau virė darbas.

Asmenybė: P.V.Lindenau indėlis Klaipėdoje yra ypač žymus.

1920 m. jo statykloje įrengta liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo ir laivų statybos halės, mašinų cechas ir kt. Prasidėjo laivų statyba. 1922 m. rudenį P.V.Lindenau laivų statykloje nuleistas pirmasis Klaipėdoje pastatytas plieninis jūrinis laivas – 69 m ilgio garlaivis "Cattaro". Pastatyti šį laivą buvo užsakiusi Vokietijos laivininkystės bendrovė "Hapag" iš Hamburgo.

Nuo burlaivių iki motorlaivių

Negalima teigti, kad laivų statyba Klaipėdoje, o iki 1923 m. Mėmelyje, prasidėjo su P.V.Lindenau verslo atsiradimu, nors Mažosios Lietuvos enciklopedijoje P.V.Lindenau yra laikomas šiuolaikinės laivų statybos Klaipėdoje pradininku. Su tuo galima sutikti, nes iki jo iš esmės statyti tik mediniai burlaiviai.

Klaipėdoje žinomas burlaivių statytojas Behrendtas Pieperis (1800–1877), kuris XIX a. statė barkus, brigus, kitokius laivus.

Netgi toje vietoje Dangės upės pietiniame rage, kur P.V.Lindenau 1919 m. įkūrė savo laivų statybos bendrovę, laivai jau buvo statomi iki jo. Yra duomenų, kad nedidelė laivų statykla čia veikė jau 1875 m.

P.V.Lindenau laivų statybos verslas Klaipėdoje yra tarsi sąsaja tarp senojo ir lietuviškojo uostamiesčio.

Išlikę P.V.Lindenau buvusios laivų statyklos objektai yra pripažįstami jūriniu paveldu, akcentuoja Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą.

Pradėjęs veiklą, kai Klaipėda dar nepriklausė Lietuvai, P.V.Lindenau ją tęsė ir jau Lietuvai perėmus šį kraštą. 1923–1945 m. P.V.Lindenau laivų statykloje pastatyta virš 80 įvairaus tipo laivų, plaukiojančių dokų ir uosto kranų. Vienintelis jau minėtas krovininis garlaivis "Cattaro" baigtas statyti 1922 m. rudenį, kai Klaipėda dar nepriklausė Lietuvai. Nuo 1923 m. sausio Klaipėda – jau nepriklausomos Lietuvos miestas.

Įspūdingi laivai Klaipėdoje

Pradžioje, po Klaipėdos krašto perėjimo Lietuvai, P.V.Lindenau laivų statykla turėjo didelę įtaką laivybos vystymui regione.

1927–1933 m. pastatyti keleiviniai laivai – keltai "Stadt Memel", "Smiltynė", kurie plukdė keleivius iš Klaipėdos į Smiltynę. 1928 m. buvo pastatytas keleivius po Kuršių marias plukdęs keleivinis laivas "Kuršių marios". Jis galėjo priimti iki 1 000 keleivių.

Nejučiomis pagalvoji, kad panašios paskirties laivas ir mūsų laikais praverstų, nes prieš kelerius metus buvęs maršrutas iš Klaipėdos į Nidą, už kurį buvo atsakinga "Smiltynės perkėla", taip ir nesugrąžintas.

Grįžkime prie P.V.Lindenau laivų statyklos tarpukario Lietuvoje. Ji sparčiai plėtėsi, didėjo ir joje statomi laivai. 1936 m. pastatytas keleivinis laivas "Admiral", 1937 m. – keltas "Nehring".

Šios statyklos laivų statybos viršūne tapo 1939 m. gegužę Hamburgo "Hapag" bendrovei perduotas keleivinis laivas "Helgoland". Šis 106 m ilgio ir 13 m pločio elektros turbinų varomas laivas, kuris galėjo priimti du tūkstančius keleivių, buvo labai gerai vertinamas. Jo statyba tuo metu kainavo per 4 mln. litų. Tai buvo didžiuliai pinigai.

P.V.Lindenau laivų statykla tarpukariu turėjo didžiulę reikšmę ir dėl to, kad statė ne tik laivus, bet ir rinko autobusus, gamino žemės ūkio techniką, kuri naudota Lietuvoje.

Pasididžiavimas: Klaipėdoje pastatytas didžiausias P.V.Lindenau laivų statyklos laivas "Helgoland".

Dėmesio vertas palikimas

P.V.Lindenau laivų statybos verslas Klaipėdoje veikė iki 1944 m. rudens. Artėjant sovietų kariuomenei, dalis statyklos įrangos buvo evakuota į Gdynę, o vėliau į Kylį.

P.V.Lindenau sukurtoje laivų remonto bazėje po 1945 m. įkurta sovietinės Lietuvos laivų remonto įmonė, pavadinta Bandomąja laivų remonto įmone. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę ji tapo bendrove "Klaipėdos laivų remontas", dabar vadinama Kruizinių laivų terminalu.

P.V.Lindenau mirė Kylyje 1955 m., būdamas 73 metų. Jo verslą perėmė sūnus, vėliau kiti palikuonys. Verslas Kylyje yra išlikęs iki šių dienų.

P.V.Lindenau Klaipėdoje buvo neeilinė asmenybė. Jis  gimė 1882 m. Vėluvoje (dabar Rusijos Kaliningrado srities Znamenskas).

Iš tėvo, kuris buvo kalvis, sūnus paveldėjo tvirtą charakterį, griežtą pareigos jausmą ir pagarbą laivų statytojo profesijai. Prieš įkurdamas laivų statybos verslą Klaipėdoje, jis praktikavosi Karaliaučiaus ir Štetino laivų statyklose, techninių mašinų statybos išsilavinimą įgijo Chemnico akademijoje, laivų statybą studijavo Bremene, Dancige ir Didžiosios Britanijos Niukaslyje. Prieš atvykdamas į Klaipėdą dirbo laivų statybos inžinerijos bendrovėse Kylyje, Hamburge, Elbinge.

Klaipėdoje P.V.Lindenau sukūrė laivų statybos bazę, kurios vertė ir svarba Lietuvoje yra išlikusi iki šiol. 1937–1938 m. buvo pastatytas laivų statyklos elingas, kur dabar vyksta pasaulinio lygio operos pastatymai.

Išlikę P.V.Lindenau buvusios laivų statyklos objektai yra pripažįstami jūriniu paveldu, akcentuoja Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių