Rusijos tranzitas kelia paniką Latvijoje

Nesutarimai Latvijoje

Latvijos transporto ministerija prieš kurį laiką kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją, kad ši stabdytų rusiško tranzito mažėjimą Latvijos uostuose.

Rygos uosto Krievu salos anglių terminale buvo planuota kasdien iš Rusijos pateikti po 118 vagonų su anglimis, tačiau realiai būdavo pateikiama iki 40 vagonų. Apie tai baigiantis lapkričiui pranešė Latvijos radijo stotis „Neka Personiga“.

Latvijos ir Rusijos transporto grupės pirmininkas Uldis Reimanis, kuris yra ir Latvijos transporto ministerijos sekretorius, išsiuntė pagalbos prašymą Rusijos transporto ministro padėjėjui Jurijui Petrovui.

Laiške dėstyta, kad „Latvija esanti patikima ir stabili Rusijos krovinių tranzito partnerė“. Teigta, kad šiemet spalį ir lapkritį Rusija nesuderino labai didelės dalies į Latviją tranzitu gabenamų krovinių.

Vietoje 4 800 vagonų per mėnesį į Latvijos uostus siųsta tik 279 vagonai su rusiškomis anglimis.

Į šį Latvijos transportininkų laišką reagavo buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatlers. Jis teigė, kad „tokią situaciją Rusija suformulavo ne vakar ir ne praėjusiais metais, o prieš penkiolika metų“.

Anot jo, Latvijoje reikia suprasti, kad rusiškas tranzitas nuolat mažės, kol jo visai neliks. V.Zatlerso teigimu, „jeigu Latvija žeminsis prieš Rusiją, ją dar labiau žemins. Todėl iš Rusijos nereikėtų prašyti, kad kažkas kažką duotų“.

Panašiai dėl šios situacijos pasisakė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičs, akcentavęs, kad Latvija neturėtų mėtytis iš vieno kraštutinumo į kitą.

Terminalai ištuštėjo

Bendra Latvijos uostų krova šiemet krito maždaug 30 proc. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis prieš kurį laiką teigė, kad tokiam staigiam rusiškų anglių ir naftos produktų praradimui Latvija nebuvo pasiruošusi.

Situacija: dar visai neseniai Latvijos geležinkeliuose dominavo rusiškos anglys ir naftos produktai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Jis prisiminė, kad Latvijos ekonomistas Viačeslavas Dombrovskis dar 2010 m. įspėjo, kad 2020 m. Rusijos tranzitas Latvijos uostuose gali išnykti.

„Nei Latvijos geležinkeliai, nei uostai į šį įspėjimą nereagavo. Manė, kad tai tik kalbos, o situacija savaime išsispręs palankiai. Niekas nesvarstė apie galimą diversifikaciją“, – pastebėjo Latvijos transporto ministras T.Linkaitis.

Jo teigimu, šiuo metu Latvijoje jau yra nemažai tuščių krovos terminalų. Didžiulė problema iškyla ir dėl naujausio Krievu saloje statyto anglių terminalo, kuris stovi pustuštis. Į jo statybą sudėta per 160 mln. eurų Latvijos valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų.

Nėra aiškaus plano

Panašu, kad Latvija ir dabar neturi vizijos, kuo pakeisti išnykusius rusiško tranzito krovinius.

T.Linkaitis išreiškė viltį, kad atstačius Rengės geležinkelio, liniją į Latvijos uostus gali pajudėti daugiau naftos produktų iš Mažeikių rajone esančios „Orlen Lietuva“ naftos gamyklos.

Taip pat jis teigė, kad per Lat-viją į Vidurio Europą galėtų judėti daugiau krovinių geležinkeliais iš Suomijos per Estiją. Realiai toks krovinių kelias yra mažai tikėtinas. Kam suomiams siųsti krovinius traukiniais, jei jie juda laivais?

Vieta: didžiausia dalis rusiškų anglių iš Latvijos uostų nukeliavo į šį terminalą Ust Lugoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Kita mistinė viltis, kad per Latviją galėtų būti gabenami kroviniai iš Rusijos Kaliningrado srities į Leningrado sritį. Neva, dėl to buvusi kalba tarp Rusijos ir Latvijos geležinkelių atstovų. Rusijoje pasigirdo teiginių, kad jos valdžia uždraudusi geležinkelininkams tuo užsiimti. Rusija turinti tikslą tarp Kaliningrado ir Leningrado sričių vystyti jūrinę keltų laivybą.

Tarp galimų variantų T.Linkaitis minėjo ir krovinių srautą iš Kinijos per Kazachstaną, Rusiją į Latvijos uostus. Kinijos kroviniai jau daugiau nei dešimtmetį buvo ir išlieka tik kalbose apie perspektyvas. Realiai geležinkeliais iš Kinijos didesni krovinių srautai nejuda ir vargu ar kada pajudės, nes jie pagal kainą negali konkuruoti su gabenimu laivais.

Nesutarė dėl nuolaidų

Kol kas Latvijoje viešai plačiau nekalbama, kaip iš Klaipėdos uosto perimti baltarusiškus krovinius, tačiau neatmetama, kad užkulisiniai pasikalbėjimai vyksta.

Kiek nurimo kalbos dėl baltarusiškų krovinių permetimo į Rusijos uostus, nors susitikimai tarp transportininkų vyksta. Analizuota, kur ir kaip Rusijos terminalai galėtų krauti ne tik baltarusiškus naftos produktus, bet ir trąšas.

Baltarusiai tikina, kad jų krovinių gabenimas per Rusijos uostus būtų įmanomas, jei Rusijos geležinkeliai suteiktų 70 proc. nuolaidą. Rusijos transporto viceministras Jurijus Cvetkovas teigė, kad mažinti tarifus daugiau nei 50 proc. nesutiks, nes kitu atveju Rusijai tektų iš savo biudžeto dengti baltarusiškų krovinių gabenimo išlaidas.

Galvosūkis: panašu, kad Latvijos transporto ministras T.Linkaitis šiuo metu nelabai žino, iš kur Latvijos uostai galėtų gauti naujų krovinių. / Nachedeu.com nuotr.

Kaip pranešė Baltarusijos agentūra „Afn.by“, siūloma Baltarusijai kaip nors „susispausti“ iki 50 proc. nuolaidos.

Rusijoje yra ir nuogąstavimo, ar verta susidėti su Baltarusija, nes jos „politinis režimas nėra stabilus“. Netgi manoma, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas net nesirengia krovinių perkelti į Rusijos uostus, o tik imituojama, kad ieškoma „atsarginio oro uosto“ tranzitui.

Norėdama tuo įsitikinti, kaip teigia ta pati „Afn.by“, Rusija rengiasi Baltarusijai siūlyti viename iš Leningrado srities uostų statytis birių trąšų terminalą.