Rinkimų kampanija – vangoka

Lygiai po dviejų dienų prasidės išankstinis balsavimas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose bei dviejuose referendumuose – dėl dvigubos pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Klaipėdiečius stebina šiųmetės rinkimų kampanijos vangumas ir politinės reklamos stygius viešumoje.

Trūksta viešinimo strategijos?

"Jau kitą savaitgalį rinksime prezidentą? Ar tikrai? Kažkaip nepanašu. Susidaro įspūdis, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi normalios strategijos, kaip, kur ir ką reikia viešinti", – pastebėjo klaipėdietis Dalius, akcentavęs, jog tokios nykios ir vangios prezidento rinkimų kampanijos uostamiestyje dar nėra buvę.

Prieš savivaldybių tarybų rinkimus netoli rinkimų apylinkių buvo pastatyti išorinės politinės reklamos stendai, ant kurių buvo pakabinti rinkimų plakatai. Prieš šiuos rinkimus viso to nėra.

Esą stendų nuoma yra brangi, jų savivaldybei valstybė nekompensuos, be to, statyti politinės reklamos stendus per nacionalinius rinkimus esą neprivaloma jau dešimt metų.

Galbūt todėl dauguma miestiečių ir nejaučia artėjančio LR prezidento rinkimų vajaus.

Balsuoti iš anksto – 5 dienos

Vis dėlto šį kartą pirmąsyk istorijoje išankstinis balsavimas vyks ne dvi dienas, kaip iki šiol, bet – penkias.

Išankstinis balsavimas prasidės pirmadienį ir vyks iki penktadienio. Tuo esą siekiama pritraukti daugiau žmonių dalyvauti rinkimuose.

"Balsavimas savivaldybėse prasidės gegužės 6–10 d. nuo 8 iki 20 val. Šią naują tvarką patvirtino Seimas. O balsavimas specialiuose punktuose (ligoninėse, areštinėse, globos namuose), ko anksčiau irgi nebuvo, vyks tris dienas. Balsavimas namuose organizuojamas tradiciškai – penktadienį ir šeštadienį", – teigė Klaipėdos rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Rinkėjų aktyvumas per pastaruosius prezidento rinkimus 2014 m. Lietuvoje siekė 44,52 proc. Klaipėdos miesto rinkėjai tada nebuvo patys pasyviausi, priešingai, jų aktyvumas netgi viršijo šalies vidurkį.

Per praėjusių prezidento rinkimų pirmąjį turą iš anksto balsavo beveik 4 tūkst. klaipėdiečių. Antrajame ture aktyvumas buvo mažesnis tiek balsuojant iš anksto, tiek ir rinkimų dieną.

Beje, per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje rinkėjų skaičius sumažėjo daugiau nei 15,5 tūkst.

Per 2009 m. prezidento rinkimus uostamiestyje buvo 142 805 rinkėjai, o dabar – 127 178.

Kažkas lieka šešėlyje?

Per pirmąjį rinkimų turą vyks ir du referendumai – dėl dvigubos pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Tačiau ir šiais klausimais viešumoje sklaidos ne itin daug.

Šį kartą antrame plane liko ir rinkimai į Europos Parlamentą, kurie sutaps su prezidento rinkimų antruoju turu, kuriame aktyvumas paprastai būna kur kas mažesnis nei pirmajame.

"Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje jau antrą kartą lieka šešėlyje. Šiems rinkimams akivaizdžiai per mažai dėmesio, priešingai nei kitose Europos šalyse. Kodėl taip yra, sunku pasakyti", – stebėjosi A.Gritėnas.

Beje, prezidento rinkimų finansavimas, palyginti su savivaldybių tarybų rinkimais, yra beveik dvigubai didesnis. Tai yra už savo darbą apylinkių komisijų nariai gaus kur kas didesnį atlygį nei per savivaldybių rinkimus.

"Rinkimų apylinkėse visame mieste dirba apie 340 žmonių. Apylinkės pirmininko darbo valandos įkainis siekia 5,41 euro, o komisijos nario – 4,33 euro", – patikslino A.Gritėnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių