Renovacijos laukiantis molas – lyg raudų siena

Atrado įamžinimo vietą

Išorinėje Šiaurinio molo pusėje, kur, esant ramiam orui, betono briauna įmanoma prieiti, buvo pritvirtintos dvi lentos, vienos jų buvusią vietą liudija tik likę klijai, veikiausiai pačią lentą nuplovė bangos, o kita – gelsvai rusvo marmuro – dar kabo.

Ji skirta turbūt ne kokiam nors konkrečiam žmogui, bet galbūt visoms stichijos aukoms.

Ant lentos yra išraižytas prasmingas lotyniškas užrašas "Aeterna Memoria".

Be to, vidinėje molo pusėje atsirado dar dvi naujos metalinės lentelės (dabar jų jau iš viso yra šešios).

Naujosios skirtos prieš beveik 20 metų prie molo nuskendusio jauno vaikino atminimui bei jūroje prieš penkerius metus per žvejybą pradingusiam aistringam žvejui iš Kauno.

Dienraščio žiniomis, atminimo ženklus visai netrukus gali tekti pašalinti, nes oficialiai dėl jų pritvirtinimo į Uosto direkciją nebuvo kreiptasi ir nederinta.

O bangolaužiai yra Valstybinio jūrų uosto direkcijos turtas.

Kol kas renovuojamas tik Pietinis molas, tačiau netrukus ateis ir Šiaurinio eilė. Jį atnaujinant teks nuimti ne tik čia esančią skulptūrą "Pasivaikščiojimas su žuvimi", bet ir inkarą bei atminimo lenteles, kurių vien per pastaruosius metus radosi ne viena.

Kario kūno nesurado

Viena naujausių lentelių, kurioje dar išraižyta "Tragiškai žuvusiam Andriui Simonaičiui (1982 12 26 – 2002 02 17) atminti", atsirado visai neseniai. Ant jos yra ir kryžius.

19-mečio vaikino žūtis susijusi su beveik prieš 24 metus prie Šiaurinio molo nuskendusiu ir pusiau nugrimzdusiu krovininiu laivu "Rudolf Breitscheid".

Nuo betoninių luitų iki griuvenos ilgą laiką tįsojo du lynai, kuriais jaunuoliai neretai ropšdavosi į laivo liekanas ir taip rizikavo gyvybėmis.

Lipdamas jais esą "atsisveikinti su jūra" 2002 m. vasarį žuvo ir tarnybą Lietuvos kariuomenėje bebaigiąs vilnietis A.Simonaitis. Jo kūno Baltija taip ir neatidavė.

2002 m. vasario 18 d. tuometis dienraščio "Klaipėda" žurnalistas Romualdas Pauliukevičius rašė: "Į Melnragėje esantį karinių jūrų pajėgų jūros stebėjimo postą grįžo karys ir pranešė, kad nuskendo jo draugas. Dvidešimtmečiai vilniečiai R.R. bei A.Simonaitis baigė privalomąją tarnybą ir šiandien turėjo grįžti namo. Abu šauktiniai gyveno ten pat Melnragėje, netoli Šiaurinio molo esančiose kareivinėse. Apie 15 val. jie savavališkai išėjo ant molo, nes Andrius norėjo "atsisveikinti su jūra". Kaip vėliau pasakojo R.R., jo draugas lipo lynais į seniai nuskendusio vokiečių laivo korpusą, kvietė įkandin lipti ir jį, bet R.R. atsisakė, nes nemoka plaukti. Tuo metu buvo vėjuota, į krantą ritosi didelės bangos. Viena jų uždengė laivo nuolaužas ir ant molo likęs karys pamatė, jog A.Simonaičio ant jų nebėra. Grįžęs karys buvo ištiktas šoko, iki tyrimo pabaigos paliktas tarnyboje, yra stebimas medikų. Apie nelaimę buvo informuota policija bei prokuratūra. Kariškių narai ieškojo dingusiojo kūno, bet nesėkmingai. Įvykį tiriantys pareigūnai neabejoja, jog tai nelaimingas atsitikimas, nes abu kariai gyveno draugiškai, abu ruošėsi išvykti į namus."

Kai kurių jūroje žuvusiųjų artimieji linkę savarankiškai, net ir nelegaliai, įamžinti nuskendusiųjų atminimą ne oficialiame memoriale, o ant molo.

Žvejį pasiglemžė stichija

Dar viena neseniai atsiradusi lentelė su išraižytu žvejybiniu kateriu ir užrašu "Almantas Izokaitis (1970–2017). Žmogus bejėgis, gamta – visagalė!" primena kadaise tragiškai pasibaigusią žūklę.

Prieš penkerius metus, vasario 8 d., Baltijos jūros bangose pražuvusį kaunietį A.Izokaitį bičiuliai apibūdino, kaip vieną geriausių šalies žvejų.

A.Izokaitis su draugu žvejoti iš Klaipėdos į atvirą jūrą išplaukė ankstų šeštadienio rytą ir planavo grįžti temstant.

Kai artimiesiems nepavyko užmegzti su vyrais ryšio, jie paprašė pasieniečių pagalbos.

Su žvejais nepavyko susisiekti ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojams.

Tik vėliau paryčiais jūroje, apie 20 kilometrų nuo kranto, pastebėtas apvirtęs septynių metrų ilgio plastikinis kateris su ant jo esančiu žmogumi – Almanto bičiuliu, pačiam A.Izokaičiui likimas nebuvo toks gailestingas.

Žvejys dingo bangose apvirtus kateriui, jam veikiausiai pristigo jėgų grumtis su jūra, nes vandens temperatūra siekė vos kelis laipsnius šilumos.

Praėjus maždaug 18 val. nuo paieškos pradžios, ją nuspręsta nutraukti. Vyro kūnas irgi nerastas.

Perspektyva: jau visai greitai, kai bus atnaujinamas Šiaurinis molas, teks nukelti ir skulptūrą "Pasivaikščiojimas su žuvimi", taip pat – inkarą bei atminimo lenteles, kurių per pastaruosius metus čia radosi ne viena. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Marato mirtis jūroje

Kiek anksčiau, prieš dvejus metus, šalia simbolinio inkaro, skirto burlaivio "Budys" žūčiai atminti, atsirado metalinė lentelė su užrašu "Maratas 1932–1989, DŽTŠ "Vytautas Putna", menantis prieš daugiau nei tris dešimtmečius įvykusią kraupią žvejybinio tralerio tragediją.

"Vytautą Putną" – didįjį žvejybinį tralerį šaldytuvą 1989-ųjų gruodį Biskajos įlankoje ištiko baisi nelaimė.

Per gaisrą, kuris apėmė visą laivą, žuvo du žmonės – virėja Galina Misniakova ir pirmasis kapitono padėjėjas Maratas Vitas. Jam, šokant į gelbėjimosi valtį, sustojo širdis, o virėja sudegė gyva.

1932 m. gimusio Marato vardas neįprastas šalia lietuviškos pavardės, nes tarpukario Lietuvoje vargiai būtume radę bent vieną Maratą.

Su klaipėdiečiais kalbantis apie M.Vitą, vienas jūrų kapitonas prasitarė, kad jis buvo garsaus revoliucionieriaus ir antinacisto, SSRS didvyrio Juozo Vito-Valūno (1899–1943) sūnus.

Dingusieji be žinios

Dar viena kukli atminimo lentelė ant Šiaurinio molo atsirado beveik prieš septynerius metus.

Ji skirta 2014-ųjų vėlyvą rudenį iš jūros negrįžusiems žvejams Gintarui ir Igoriui. Nelaimė įvyko spalio 24-osios pavakarę.

7 m ilgio žvejybinis laivas išplaukė žvejoti. Jame buvo kapitonas ir dar vienas žvejys. Vienam – 45-eri, kitam – 48 metai.

Vyrai gavo signalą, jog artėja štormas, todėl pasuko Klaipėdos uosto link. Plaukdami dar pamojavo kitų laivų įguloms.

Kai iki uosto vartų liko maždaug dvi jūrmylės (beveik 4 km), laivas ir jame buvę vyrai mįslingai dingo.

Paieška rezultatų nedavė, o vyriškiai buvo pripažinti dingusiais be žinios.

Daugiau nei po metų ant molo atsirado juos įamžinusi lentelė.

Lakūną prarijo bangos

Prieš septynerius metus Baltijoje žuvo nedideliu lėktuvu AN-2 skridę lakūnai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis.

Iš Švedijos į Klaipėdą skridęs lėktuvas iki šiol nežinomomis aplinkybėmis nukrito į Baltiją.

AN-2 pavyko surasti jūros dugne, jo viduje aptiktas ir A.Mačiulio kūnas, kuris buvo iškeltas ir palaidotas.

A.Selmistraitis nerastas iki šiol. Nors jo likimas nežinomas, tarptautinė šio piloto paieška po kurio laiko buvo nutraukta, o jis pripažintas mirusiu.

Praėjus metams po tragedijos, ant Šiaurinio molo atsirado mažytė metalinė plokštelė, skirta pilotui A.Selmistraičiui atminti.

Joje išraižytas lėktuvo AN-2 siluetas, užrašyta "Alvydui" ir žūties data "2015 05 16".

Dramą mena inkaras

Viena dramatiškiausių nelaimių, kurią primena simbolinis inkaras ir marmuro lentelė ant šio molo, yra prieš 86 metus įvykusi burlaivio "Budys" tragedija.

1933 m. liepos 15 d. Baltijoje siautė audra. "Budys" ruošėsi į Liepoją. Apie 50 m iki Šiaurinio molo galo didelė banga apsuko laivą priekigaliu į vėją, ir staiga nebepavaldžią vairui jachtą bangos ir vėjai nešė link Šiaurinio molo.

Grąžinti laivą į kursą ir spėti įsibėgėti nepavyko, kapitonas B.Krištopaitis įsakė užsidėti gelbėjimosi liemenes ir nuleisti inkarą.

Inkaras neužsikabino, vilkosi dugnu. V.Amulevičius, E.Jasiukevičius ir V.Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį ir dingo mūšoje.

Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų, ir jis su garsiu braškesiu lūžo. "Budžio" ir trijų įgulos narių žūtis buvo labai skausminga visai buriuotojų bendruomenei.

Laivo žuvimo vietoje ant molo pastatytas inkaras ir atminimo lenta.

Kuria savo memorialą?

Per pastarąjį šimtą metų nuskendo beveik 30 Lietuvos laivų ir jūros bangos pražudė beveik 400 žmonių.

Tokių tragedijų nutinka kone kasmet, būtent todėl kiekvienos Jūros šventės metu į Baltijos bangas nuleidžiami atminimo vainikai. Taip klaipėdiečiai prisimena tuos, kurių kapu tapo jūra.

Prieš dešimt metų netoli Jūrų muziejaus pastatytas 12 m aukščio paminklas "Albatrosas" irgi skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Granitinėse plokštėse iškalti į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusių šalies jūrininkų, žvejų, buriuotojų vardai, pavardės ir nuskendusių laivų pavadinimai.

Vis dėlto kai kurių jūroje žuvusiųjų artimieji linkę savarankiškai, kad ir nelegaliai, įamžinti nuskendusiųjų atminimą ne oficialiame memoriale, o ant molo, virstančio savotiška, ne visai legalia atminties siena, kuri dėl renovacijos greitu metu gali būti panaikinta.