Kino epas apie Žalgirio mūšį liko gyvas tik kalbose. Filmo režisierius Raimundas Banionis neslepia nusivylimo politikais, bet tikisi, kad projektą pavyks įgyvendinti.
Pinigų neprašys
Režisierius neslėpė nusivylimo politikų požiūriu ne tik į neribotam laikui "įšaldytą" istorinį epą "Žalgiris – Geležies diena", bet ir į pačią valstybę.
"Kai pradėjo iš vaikų ir pensininkų atimti pinigus, buvo aišku, kad ir mums jų neliks. Be to, visa dabartinės Vyriausybės logika tokia. Valdovų rūmų nepastatėme, nacionalinio stadiono nepastatėme, Europos kultūros sostinės renginius sudirbome, naujų elektrinių nepastatėme... niekas nepadaryta. Pagal tą logiką – ir filmas nepadarytas, visiškai teisingai", – sakė R.Banionis.
Tačiau negautais pinigais jis nesiskundžia. "Dabar, kai pinigų trūksta vaikams ir pensininkams, aš tikrai nepurtyčiau premjero ar ministro duoti pinigų", – pridūrė pašnekovas.
Abejotinas dokumentinis filmas
Prieš Naujuosius metus Vyriausybė oficialiai patvirtino, kad Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai paminėti bus statomas ne vaidybinis, o dokumentinis filmas. Tačiau ketverius metus vieną svarbiausių mūsų šalies istorijos įvykių studijavusi R.Banionio komanda prie dokumentinio filmo nebuvo pakviesta prisidėti, nors toks pasiūlymas politikams buvo pateiktas. "Jeigu šią vasarą būtume galėję nufilmuoti mūšio scenas, būtume galėję kitiems metams sukurti vaidybinį dokumentinį filmą. Siūlėme. Bet į tai absoliučiai nereaguota", – prisiminė pašnekovas.
"Pradėjo sekti kažkokią pasaką apie dokumentinį filmą. Be jokio konkurso, be nieko. Kadangi viceministras (Donatas Valančiauskas – red. past.) atėjęs iš televizijos aplinkos, šnekama, kad filmą gali daryti jo bendraminčiai. Beje, televizijoje irgi niekas nieko nežino apie tą dokumentinį filmą. Lietuvoje daug gerų režisierių dokumentalistų – jie taip pat nieko nežino. Viskas daroma slaptai. Turbūt yra maža grupelė, kuri jau tyliai susitarė ir gamins tą filmą", – svarstė režisierius.
Dokumentinis filmas dar net nepradėtas kurti, o iki mūšio metinių liko vos daugiau kaip pusmetis. R.Banionis teigė rimtai abejojantis, ar pavyks per tokį laiką sukurti gerą dokumentinę juostą.
"Įdomu, ką jie žada. Inscenizuoti mūšio scenoms reikia labai daug pinigų, čia su keliomis dešimtimis tūkstančių neišsiversi. Per pusmetį dokumentinį filmą pastatyti galima, jeigu tai bus tik "kalbančios galvos". Nelabai įsivaizduoju, ką jie turi omeny sakydami "dokumentinis". Iš Vytauto Didžiojo interviu juk nepaims", – nusijuokė menininkas.
Pašnekovas negailėjo ironijos ir kalbėdamas apie kitas mūšio metinių paminėjimo detales. "Dabar įkurta gal keturiolikos viceministrų taryba, kuri svarstys pašto ženkliuko išleidimą, žiūrės, kad būtų kažkoks Žalgirio mūšio piešinukas. Labai rimta, – liūdnai juokavo R.Banionis. – Tiesa, jie už tuos pačius pinigus važiuos į mūšio lauką."
Stebėtina apatija
Anot R.Banionio, filmu apie Žalgirio mūšį domėjosi daugelio užsienio valstybių atstovai. Bene rimčiausiai nusiteikę buvo lenkai, taip pat prisidėti siūlė ir ukrainiečiai, ispanai. Anot R.Banionio, tik viena projektu susidomėjusi valstybė demonstravo stebėtiną abejingumą – Lietuva.
"Viską buvo galima padaryti, jeigu Lietuva būtų pareiškusi savo poziciją. Tačiau kažkas labai smarkiai nenorėjo, kad tas filmas būtų pastatytas", – teigė R.Banionis.
Pasak jo, su lenkais jau buvo iš esmės sutarta – mainais į finansinę pagalbą, lenkų kariuomenei filme tektų solidesnis vaidmuo, o Jogailą vaidintų lenkų aktorius. "Mes kalbėjome apie konkrečią sumą. Mes pasakėme: "Vytautas, žinoma, bus lietuvis, o Jogaila – lenkas". Aišku, ir jo žmoną Jadvygą lenkė vaidintų – net nedrįsčiau šitam vaidmeniui paimti lietuvės. Jie nori turėti vieną iš pagrindinių aktorių, kuris trauktų lenkų žiūrovus. Nors Jogaila ir buvo lietuvis, – šyptelėjo režisierius. – O lenkų kariuomenę, be abejo, reikia pabrėžti. Nes jie atlaikė kryžiuočių spaudimą. Viskas logiška. Nors mums svarbiausia – Vytauto manevras."
R.Banionis prisiminė Žalgirio mūšį taip pat primenančią lenkų kino juostą "Kryžiuočiai". Joje lietuvių vaidmuo yra, švelniai tariant, menkas. Pašnekovo teigimu, nė nemanyta per lietuvišką filmą su lenkais pasielgti taip pat. "Mes, iš moralinės pusės, jau esame laimėtojai", – sakė režisierius.
Būta kalbų ir apie Baltarusijos paramą. Tačiau pats režisierius derybose su kaimynais nedalyvavo – anot jo, baltarusių paramos prašė Kultūros ministerijos atstovai.
Antras režisierius – baltarusis?
Sklinda gandai, kad baltarusiai sutinka paremti projektą, tačiau su viena sąlyga: jie nori, kad šalia R.Banionio dirbtų dar vienas režisierius, baltarusis. Režisierius teigė pats nesuprantantis, kas vyksta su projektu – esą Kultūros ministerija jo net neinformuoja apie planuojamus susitikimus ir, žinoma, į juos nepakviečia.
Pašnekovas teigė girdėjęs, kad ministerija netgi norėjo didžiąją dalį filmo finansuoti Baltarusijos lėšomis. "Jie tikėjosi, kad ateis baltarusiai, duos 70 proc. lėšų, mes duosime 30 proc. ir darysime kiną. Jie netgi šitaip įsivaizdavo", – sukiodamas pirštą prie smilkinio sakė R.Banionis.
Beje, filmu domėjosi net vokiečiai, nors kino juostoje ir ketinama parodyti, kaip jų protėviai nuo lietuvių gauna į kaulus. Jie siūlė kurti televizijos serialą. Tiesa, prie filmo prisidėti siūlėsi ne Vokietijos valdžia, o privatūs kino pramonės atstovai.
Filmas – ne anksčiau nei 2012-aisiais
R.Banionio filmas apie Žalgirio mūšį liko visiškai užmirštas. Valstybė jam neskiria jokio finansavimo, ir režisierius neslepia, kad filmo nebus nei šiemet, nei dar po metų. Jis viliasi, kad filmuoti pavyks pradėti 2011 m., o istorinis epas ekranus pasieks 2012-aisiais.
"Krizės ateina ir nueina. Kvailiai taip pat, – dar vieną akmenį į politikų daržą sviedė R.Banionis. – Šito filmo reikia ne man. Jo reikia mums visiems, mūsų tautinei savimonei."
R.Banionis tikina neapleisiąs projekto. Esą filmas bus pastatytas neatsižvelgiant į tai, ar valstybė jam skirs lėšų. Režisierius įsitikinęs, kad politikų atstumtas filmas turi didelį potencialą ir gali auksinėmis raidėmis įsirašyti į Lietuvos kino istoriją.
Iš pažadų neliko nieko
Politinis sprendimas finansuoti filmą "Žalgiris – Geležies diena" priimtas 2008 m. birželį, likus daugiau nei dvejiems metams iki 600-ųjų mūšio metinių. Projektą finansuoti nutarė Gedimino Kirkilo vadovaujamas Ministrų kabinetas. Dar 2007 m. paramą filmui deklaravo ir Krašto apsaugos ministerija.
Planuota, kad kino epe daugiausia dėmesio bus skirta dviejų valstybių ir dviejų asmenybių santykiams. Svarbiausi to meto Lietuvos ir Lenkijos istorijos veikėjai – Vytautas ir Jogaila – netryško meile vienas kitam, tačiau vis dėlto suvienijo jėgas lemtingam mūšiui.
Filmui kurti R.Banionis sutelkė aukšto lygio specialistų komandą. Be režisieriaus, kuriant scenarijų dalyvavo rašytojai Juozas Marcinkevičius ir Marius Daškus, kino juostos kūrėjus konsultavo istorikas Rimvydas Petrauskas, kino režisierius Marijonas Giedrys, kiti žinomi savo sričių specialistai.
Filmo premjera buvo numatyta 2010 m. liepą, jis turėjo tapti kone pagrindiniu Žalgirio mūšio metinių akcentu. Tačiau krizė ir valdžių kaita turėjo įtakos – per pusantrų metų filmo kūrėjai ne tik negavo žadėtų lėšų, bet ir neteko politinės paramos. Iki metinių likus vos daugiau kaip pusmečiui, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė galutinai atsisakė planų remti filmo kūrimą ir nutarė, kad istorinei sukakčiai paminėti pakaks ir trumpos dokumentinės juostos.
Naujausi komentarai