Psichiatrijos filialo pokyčiai – patogesniam ir lanksčiam pacientų gydymui

Slepia, kur gydosi

Daugeliui vyresnės kartos klaipėdiečių Bangų gatvė pirmiausia asocijuojasi su „psichuške“, nors jau seniai įvažiavimas į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą įrengtas kitoje vietoje ir vis dažniau ši gydymo įstaiga asocijuojasi su Baltikalnio gatve.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gydytojas psichiatras, laikinai vykdantis filialo vadovo funkcijas, Mindaugas Būta pritaria, kad požiūris į psichikos ligas vis dar išlieka stigmatizuotas. Kaip pavyzdį jis pamini neseniai iš mažesnio miesto atvykusį pacientą, kuris keliasdešimt kilometrų važiuoja gydytis vien tam, kad klientai nepamatytų, kokioje gydymo įstaigoje verslininkas lankosi.

„Turi įvykti mentalinis lūžis, kad visuomenės požiūris į psichikos ligas pasikeistų, – įsitikinęs gydytojas psichiatras M.Būta. – Žmonėms vis dar išlikusi ligoninės asociacija su baudžiamąja įstaiga, kur galima uždaryti, paguldyti, švelniai tariant, atsikratyti. Norėtųsi, kad ši įstaiga sietųsi ne su prievarta, o pagalba sunkiu gyvenimo momentu.“

Vadovui patiko vilniečių pavyzdys, kai seniau liūdnai garsėjusią Psichiatrijos ligoninę Vasaros gatvėje jie pavadino Vasaros ligonine. Pasak M.Būtos, klaipėdiečiai savąją galėtų pavadinti Baltikalnio – ir gražiau skamba, ir tiesos daugiau, ir nekelia neigiamų asociacijų.

Pagalba: Psichiatrijos filialo socialinė darbuotoja Laura Čistaja Dienos stacionaro pacientams padeda spręsti ir kasdienio gyvenimo sunkumus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Gulėjimas sveikatos neprideda“

Laikinasis Psichiatrijos filialo vadovas, aprodydamas erdvią teritoriją, nuveda ir už administracinio pastato kampo, kur paskutines dienas skaičiuoja senosios ligoninės praeitį minintis pastatas grotuotais langais. Likęs nerenovuotas pastatas netrukus turėtų būti nugriautas, o jo vietoje įrengtas įvažiavimas į naują pastatą iš Baltikalnio gatvės.

Užsukame į Dienos stacionarą, kur renkasi pacientai, atsiųsti iš psichikos sveikatos centrų, šeimos gydytojų arba toliau tęsiantys gydymą, išleidus iš stacionaro.

„Visus pacientus, išleidžiamus iš stacionaro, raginame nenutraukti gydymo, o tęsti jį Dienos stacionare. Čia geresnis paslaugų prieinamumas, lengviau patekti pas specialistus. Pacientas būna nuolatinėje jų priežiūroje. Tai tokia tarpinė forma tarp poliklinikos ir ligoninės – žmogus gauna intensyvų gydymą ir neatitrūksta nuo namų“, – paaiškina laikinasis filialo vadovas.

Pasak M.Būtos, į gydymo įstaigą su siuntimais atvykstantiems pacientams pirmiausia pasiūlomas gydymas Dienos stacionare ir tik esant sunkiai būklei jie guldomi į ligoninę.

„Gulėjimas lovoje sveikatos neprideda, ypač psichiatrijoje. Čia yra svarbiausia gydytojo ar kito specialisto terapinis santykis su pacientu. Tad stacionaro lovų skaičius po truputį mažinamas, o plečiamos ambulatorinės paslaugos“, – apie besikeičiantį požiūrį į psichinių ligų gydymą pasakoja gydytojas psichiatras.

Formatas: pasak laikinojo Psichiatrijos filialo vadovo M.Būtos, Dienos stacionaras yra pažangi ir šiuolaikiška gydymo forma. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Planuose – dar vienas Dienos stacionaras

M.Būtos planuose – psichoterapijos Dienos stacionaro įkūrimas. Sveikatos apsaugos ministerija neseniai patvirtino tokio specializuoto dienos stacionaro darbo tvarkos aprašą. Jame numatyta, kad Psichoterapijos Dienos stacionare turi dirbti labai aukštos kvalifikacijos specialistai, kad pacientai gautų kokybišką bei efektyvų gydymą.

Psichoterapijos Dienos stacionarą planuojama įrengti buvusiame Psichiatrijos ligoninės Vyrų skyriuje. Tokia galimybė atsirado sumažinus stacionaro lovų skaičių. Planuojama, kad čia paslaugas galės gauti iki 20 pacientų ir dirbs penki šeši specialistai. Pasak laikinojo Psichiatrijos filialo vadovo, įrengti patalpas – lengviausia užduotis, daug sudėtingiau – suformuoti kvalifikuotų terapeutų komandą.

„Kokie pacientai galės kreiptis? Šių dienų aktualijos – nerimas, įtampa, depresija, o pandemijos ir karo fone šios problemos tik paaštrėja. Dienos stacionaras yra pažangi, šiuolaikiška gydymo forma“, – paaiškina M.Būta.

Vertina ryšį ir pagalbą

Pacientų apklausa parodė, kad jie patenkinti teikiamomis ambulatorinėmis paslaugomis. Prieš gerą pusmetį iš Vyrų psichiatrijos skyriaus į Dienos stacionarą perėjusi dirbti vyresnioji psichikos sveikatos slaugytoja Daiva Bertašienė prisimena, kaip pacientai laukdavo greitesnio išrašymo iš ligoninės, kad galėtų lankytis Dienos stacionare ir būtent ten tęsti gydymą. Juos vilioja didesnė laisvė ir siūlomos įvairios terapijos.

Dienos stacionare vyksta įvairios terapijos: muzikos, judesio, smėlio, ergoterapija, individualios psichologo konsultacijos. Pasibaigus pandemijai bus atnaujinta ir grupinė psichoterapija.

„Kiekvienas specialistas stebi pacientą, nes kiekvienam jis atsiveria skirtingai, paskui turima informacija pasidalijame bendrame susirinkime, kad teikiama pagalba būtų kuo efektyvesnė. Tiems, kuriems reikalingas gydymas vaistais, stengiamės, kad jų reikėtų vis mažiau ir jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Naujiems pacientams gydymą vaistais galime koreguoti priklausomai nuo savijautos“, – apie darbo kasdienybę pasakoja Dienos stacionaro psichikos sveikatos slaugytoja Erika Marova. Ji prisimena, kad per tą laiką įstaiga gerokai pasikeitė: renovuoti, šviesūs pastatai, gražus vidinis kiemelis ir darbo sąlygos toli gražu nebeprimena senosios ligoninės. Be to, susitvarkė atlyginimų sistema, pagerėjo maistas ir teikiamos paslaugos pacientams.

Nauda: „Administraciniai kaštai, sėkmė projektuose ir nauda pacientui – tai tie trys banginiai, ant kurių laikosi įstaigų sujungimo sėkmė“, – įsitikinęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius D.Steponkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tramdomieji marškiniai – praeitis

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus Dariaus Steponkaus, psichiatrija Lietuvoje stipriai pasikeitė – grotuotų langų ir tramdomųjų marškinių vaizdas jau seniai pamirštas. Dabar vis dažniau linkstama link to, kad pacientas kuo mažiau praleistų laiko ligoninėje ir jam dažniau būtų taikomos ambulatorinės, dienos paslaugos.

„Pacientas gyvena medikų priežiūroje, tik vakare grįžta namo. Integracija į normalų gyvenimą yra sveikintina, nes psichikos ligomis sergantieji nėra stigmatizuojami. Nepamirškime, kad ištikti apendicito priepuolis ar susirgti psichikos liga galime kiekvienas, nepriklausomai nuo mūsų norų. Tad negalime ignoruoti šių pacientų“, – mano ligoninės vadovas.

D.Steponkaus įsitikinimu, pokyčius psichiatrijoje lengviau įgyvendinti būnant daugiaprofilinės ligoninės dalimi. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius apie Psichiatrijos filialą atsiliepia kaip apie sėkmingos reformos pavyzdį.

„Mažesniųjų sveikatos įstaigų integracija į daugiaprofilines ligonines Lietuvoje – teigiamas reiškinys, pirmiausia ekonominiu atžvilgiu. Nepriklausomai nuo gydymo įstaigos dydžio, visose taikomi tie patys teisiniai, ekonominiai, viešųjų pirkimų ar kitų procedūrų reikalavimai. Tai reikalauja nemažų administracinių resursų.

Didesnėms įstaigoms tai atlaikyti būna lengviau, o mažesnėms tai tampa nemažu iššūkiu. Joms dažniausiai pritrūksta lėšų įgyvendinti visus reikalavimus. Sujungus įstaigas, ši problema išsisprendžia iškart, gerokai sumažėja administraciniai kaštai“, – pliusus vardija ligoninės vadovas.

M.Būta sutiko, kad jam kaip filialo vadovui tenka mažesnė administracinė našta, tad labiau gali koncentruotis į gydomąjį darbą. Jis neslėpė, kad ypač sudėtinga būna su viešaisiais pirkimais, tačiau kai įstaiga yra daugiaprofilinės ligoninės dalis, šis procesas būna kur kas lengvesnis ir paprastesnis. Gydytojams dirbti lengviau, nes paciento „patekimo pas specialistą“, dirbantį kitame ligoninės padalinyje, procedūros tampa paprastesnės.

Didžiausia nauda – pacientui

Kitas įstaigų sujungimo privalumas – būnant daugiaprofilinės respublikinio pavaldumo ligoninės dalimi didesnė sėkmės tikimybė dalyvaujant įvairiuose investiciniuose projektuose, teikiant paraiškas. Pasak D.Steponkaus, tokiais atvejais įstaigos svoris turi nemažai įtakos sprendimui.

Psichiatrijos filialas po įstaigų sujungimo neatpažįstamai pasikeitė ir nuolat keičiasi, nes pastatų renovacijai, infrastruktūrai gerinti pinigai skiriami iš pagrindinės įstaigos biudžeto.

„Svarbiausias dalykas sujungus įstaigas – pagerėja sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ligoninės pacientams. Daugiaprofilinėje ligoninėje galima naudotis visa infrastruktūra, įranga, teikti specialistų konsultacijas. Psichiatrijos filialo pacientams prireikia chirurgo ar kito specialisto konsultacijos, gal reikia kompiuterinės tomografijos tyrimo – tokiais atvejais daug ką galima padaryti toje pačioje įstaigoje. Pacientas pagalbos sulaukia gerokai greičiau“, – pasakoja direktorius.

„Administraciniai kaštai, sėkmė projektuose ir nauda pacientui – tai tie trys banginiai, ant kurių laikosi įstaigų sujungimo sėkmė“, – reziumavo D.Steponkus.