Prokurorams – aferų virtuozų skambučiai

Siūlo išgelbėti pinigus

Prokuratūros surinkti duomenys stulbina – Klaipėdos krašto gyventojų privačių telefonų numeriais sukčiai skambina prisidengdami lietuviškais abonentais.

Tačiau iš tiesų sukčiai atakuoja iš Rusijos, Čekijos, Latvijos, Ukrainos ar bet kurios kitos užsienio šalies.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis tikino, kad sukčių atakos suaktyvėjo birželio antroje pusėje.

"Nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos tiesiog vieną po kito fiksavome sukčiavimo atvejus. Labai įžūliai ir intensyviai veikta. Rugpjūtį jau tik pavienių atvejų pasitaiko, tačiau bendras vaizdas tikrai kelia nerimą. Veikiama pagal tam tikrą schemą – skambinama Lietuvoje registruotam abonentui, žmogus mano, kad jam skambinama iš Lietuvos, tačiau taip nėra. Anksčiau sukčiai skambindavo iš užsienio, ir telefono ekrane buvo matoma, kad ir skambutis yra iš užsienio. Šiuo metu viskas vyksta daug sudėtingiau, niekas net neįtaria, kad sulaukė skambučio iš užsienio", – pastebėjo A.Stanislovaitis.

Toliau sukčiai laikosi jau ne vienerius metus naudotos pokalbio schemos.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar skambinantysis prisistato banko darbuotoju ir pasiūlo išgelbėti gyventojo pinigus.

"Kaip ir anksčiau, taip ir dabar skambinantysis prisistato banko darbuotoju ir pasiūlo išgelbėti gyventojo pinigus. Akcentuojama, kad šiuo metu vykdomas neteisėtas pavedimas iš sąskaitos. Kai tik žmogus išgirsta, kad bandoma išgelbėti jo pinigus, tai visada suveikia. Tačiau iš tikro, sukčiai tokiu būdu tik išvilioja prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus", – pastebėjo prokuroras.

Išgavę kodus, sukčiai patys ima formuoti banko pavedimą, tačiau kaip paskirtį nurodo, kad tai yra "mokėjimo atšaukimas".

"Jei žmogus naudojasi "Smart ID", asmens tapatybės nustatymo internete programėle, jis telefone išvysta pranešimą, kad yra vykdomas mokėjimo atšaukimas. Žmogus, galvodamas, kad gelbėja savo pinigus, patvirtina veiksmą, nes juk parašyta, kad tai yra mokėjimo atšaukimas. O iš tikrųjų iš sąskaitos pinigėliai iškeliauja", – sukčių veikimo būdą atskleidė A.Stanislovaitis.

Palūžo po 6 valandų

Pagal tokį veikimo būdą Klaipėdos apygardos prokuratūros teritorijoje per pusantro mėnesio fiksuota kelios dešimtys tokių nusikaltimų.

"Nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos skaičiuojame tris dešimtis bylų. Tokia šių dienų aktualija. Dabar sukčių skambučio gali sulaukti bet kas. Tokio skambučio sulaukiau ir aš – man pasiūlė pagalbą. Bet aš sureagavau labai greitai – nutraukiau pokalbį. Galiu akcentuoti, kad jei tik žmogus, sulaukęs tokio skambučio, jo nenutraukia iš karto, jis gali tapti sukčių auka. Iš tų 30-ies bylų, kurios šiuo metu tiriamos, matome, kad su sukčiais žmonės kalba valandą ar net tris. Tačiau praėjusią savaitę registravome įvykį, kurio detalės pribloškė. Turėjau pasitikslinti, nes nepatikėjau tuo, ką matau medžiagoje. Pokalbis su sukčiais vyko šešias valandas", – stebėjosi prokuroras.

Nors auka rusiškai kalbantiems sukčiams iš karto pasakė, kad svetimiems neteikia jokių kodų, bet po šešių valandų smegenų plovimo žmogus palūžo.

"Gal labai kultūringai pasakė, jog neteiks kodų, tačiau ragelio nepadėjo. Sukčiui, tikėtina, išliko viltis, kad žmogų dar galima būtų perkalbėti. Tai ir vyko visas šešias valandas. Finale auka buvo įtikinta, kad prisijungimo kodą jis gali suteikti ne skambinančiajam, banko darbuotoju apsimetusiam žmogui, kuriuo jis nepasitiki, o robotui", – pasakojo A.Stanislovaitis.

Aukai – paruoštas scenarijus

Ką tai reiškia? Kokiam robotui auka pademonstruoja pasitikėjimą?

Žmogui suvaidinama visa scena – ragelyje žmogus išgirsta signalą arba įrašytą balsą su komandomis apie žingsnių seką, ir pilietis, nieko neįtardamas, ima diktuoti prisijungimo kodus.

Sukčių atakos neturi ribų, neturi sienų. Sukčiams net ir vandenynai nėra riba.

"Tai – gerai organizuota, veiksmus suderinusi nusikaltėlių grupė. Pokalbio metu imituojami sujungimai su kitomis tarnybomis, bankų padaliniais. Ragelyje žmogus girdi grojančias muzikėles, specialius signalus. Žodžiu, verda veiksmas", – kalbėjo prokuroras.

Ne visiems skambinantiesiems per atsitiktine tvarka pasirinktus abonentus pavyksta iš karto "užkabinti" auką.

"Ne visi turi gerų psichologinių žinių, veikiausiai ten taip pat yra pasiskirstymas vaidmenimis. Nepavykus iš karto sulaukti dėmesio, auką dar mėgina įtikinti daugiau žinių turintis nusikaltėlis. O tuomet tikrai galima paslysti, ypač vyresnio amžiaus žmogui. Akcentuojame, kad bankai niekada neskambina ir neprašo prisijungimo kodų. O jei tokio skambučio sulaukta, jį reikėtų kuo skubiau nutraukti. Jei žmogui neramu, jis pats turėtų paskambinti į savo banką", – patarė prokuroras.

Įrankis – svetimas numeris

Nusikaltėliai tiek suįžūlėjo, kad norėdami, sugebėtų privačiam asmeniui paskambinti net ir iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo mobiliojo ryšio telefono.

"Gali rodyti bet kokį numerį. Tokios štai technologijos. Tikrasis abonento savininkas gali net nežinoti, kad kas nors naudoja jo numerį sukčiavimo schemoje. Mano patirtu atveju, padėjęs ragelį, iš karto perskambinau tuo numeriu. Tačiau atsiliepė ne rusakalbis vyras, o lietuviškai kalbantis žmogus. Jis buvo pagrįstai nustebęs, nes jis tikrai niekam neskambino. Tai bylojo ir telekomunikacijos bendrovės duomenys. Jo numeris buvo tik panaudotas kaip imitacija. Tai reiškia, kad žmogus gali sulaukti skambučio, kurio metu gali būti imituojamas net banko telefono numeris. Numeris nieko nereiškia. Tai nėra būdas atpažinti sukčius", – stebėjosi A.Stanislovaitis.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys, taip pat narpliojęs ne vieną tokią sukčiavimo bylą, stebėjosi tobulėjančiomis technologijomis, kurios pateko į sukčių rankas.

Technologijos: Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras S.Genys įtaria, kad Klaipėdos krašto gyventojus atakuoja iš Rusijos valdoma sukčių grupuotė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mano žiniomis, du mūsų prokurorai yra sulaukę tokių sukčių skambučių. Iš tiesų, sukčiai naudoja technologiją, kuri leidžia panaudoti svetimus numerius. Esą tai jiems pavyksta per Latvijoje esantį vieną telekomunikacijų bokštą. Tačiau bokštas net nerodė, kam skambinta, ten skambučių išklotinėje buvo tuščia grafa. Sunku pasakyti, kaip tai veikia, tačiau tam tikrus technologinius pasikartojimus matome. Iš mano turėtų bylų faktiškai galime daryti išvadą, kad visi galai veda į Rusiją. Telefono numerio perėmimas vyksta net nežinant pačiam abonentui. Juokas juokais, bet ir iš bet kurio mūsų prokuroro turimo numerio sukčiai gali imti skambinėti žmonėms", – atkreipė dėmesį S.Genys.

Turi mėgstamą banką

Prokurorai akcentuoja, kad didžiojoje nusikaltimų dalyje žmogus pats prie savo elektroninės bankininkystės prisijungia jau po fakto – kai būna sudiktavęs prisijungimo kodus, pinigai būna jau iškeliavę iš sąskaitos.

"O tuo metu, kai valandą ar kelias žmogus bendrauja su sukčiais, jis net nepamėgina pats pasitikrinti savo sąskaitos. Visais atvejais jungiamasi, kai jau būna per vėlu. Ką tokiais atvejais daryti? Net jei žmogus susivokia per vėlai, kai jau kodai būna sudiktuoti, vis tiek reikia kuo skubiau informuoti banką ir policiją. Tada dar įmanoma užšaldyti sąskaitą, į kurią įkrito žmogaus pinigai", – patarė prokuroras.

Telefoniniai sukčiai ypač mėgsta vieną Lietuvoje veikiančių bankų.

"Aš jo neįvardysiu. Bankas su teisėsauga bendradarbiauja, mums padeda. Pastebime, kad ilgų pokalbių sukčiams reikia dar ir todėl, kad jie spėtų padaryti dar vieną pavedimą, jau į kitą sąskaitą. Kuo daugiau pavedimų, tuo didesnė problema mums surasti pinigus", – paaiškino A.Stanislovaitis.

Aukos – rusakalbiai

Dar viena detalė ypač stebina prokurorus. Absoliuti dauguma iš visų nukentėjusiųjų – rusakalbiai.

"Kodėl? Ir aš neturiu atsakymo, gal psichologai galėtų atsakyti. Gal sulaukę rusiškai kalbančio žmogaus skambučio jie jaučia didesnį pasitikėjimą? Bet tai ne teisinės išvados, tai tik mano asmeninis pastebėjimas. Pastebime, kad jaunesnis žmogus, kuris nelabai moka rusų kalbą, paklausia, kodėl iš banko skambina jam rusiškai kalbantis žmogus? Sukčių atsakymas būna argumentuotas – esą skambinama iš Latvijoje esančio banko padalinio. Neva ten veikia centras, kuris vykdo veiklą visose Baltijos šalyse", – sakė A.Stanislovaitis.

Analizuodami turimą medžiagą, prokurorai spėja, kad sukčiai veikia iš tų pačių skambučių centrų.

"Iš ankstesnių bylų patirčių darome išvadą, kad tai gali būti Ukraina, Rusija, kitos rusakalbių šalys. Sukčių atakos neturi ribų, neturi sienų. Sukčiams net ir vandenynai nėra riba. Matome, kad skambučių centrai gali apimti visą pasaulį", – pastebėjimais pasidalijo A.Stanislovaitis.

Sukčių aukomis sunkiai tampa žemaitiškai kalbantys telšiškiai. Rusų kalba besikreipiantys sukčiai sutriktų išgirdę žemaičio klausimą: "A kon saka?"

"Taip, tokią išvadą galima daryti. Sunkiai sukčiai su žemaičiu susikalbėtų. Tarp nukentėjusiųjų tik vienas kitas yra iš Tauragės rajono, didžioji dauguma apgautųjų – Klaipėdos miesto rusakalbiai gyventojai", – minčiai pritarė A.Stanislovaitis.

Prokuroras S.Genys taip pat akcentavo, kad sukčių aukomis labai lengvai tampa vyresnio amžiaus rusakalbiai.

"Tai yra problema ir aišku, kad apie tai reikia kalbėti su visuomene. Daugybę kartų akcentavome, jog nėra tokių tarnybų ar kredito įstaigų, kurios reikalautų kodų prisijungimui prie bankų sąskaitų", – pažymėjo S.Genys.

Sunkiai sukčiai su žemaičiu susikalbėtų. Tarp nukentėjusiųjų tik vienas kitas yra iš Tauragės rajono, didžioji dauguma apgautųjų – Klaipėdos miesto rusakalbiai gyventojai.

Naudoja įvairias schemas

Jei vienu atveju sukčiai veikia pagal schemą – skambutis – banko kodai, tai kitu atveju žingsnių seka būna kiek kitokia.

"Pasitaiko schema, kurią mes vadiname žinutė – bankas. Ne dažnai, tačiau gyventojai gali sulaukti SMS žinutės, kad iš jų sąskaitos daromas neteisėtas pavedimas. Norėdamas nutraukti šį veiksmą, privalai paspausti nuorodą. Žmogus nukreipiamas į fiktyvią banko paskyrą, ten jis suveda prisijungimo kodus. Tą akimirką sukčiai jau prisijungia prie realios banko paskyros. Bet SMS žinutė turi vieną šansą – žmogus gali ją iš karto ištrinti. O pokalbio metu sukčiai turi daugybę šansų", – paaiškino prokuroras.

"Kažkodėl sukčiams itin patinka tokia programėlė "AnyDesk", leidžianti prie kompiuterio prisijungti nuotoliniu būdu. Pastaikė atvejų, kai žmogus, nusikaltėliams leidęs prisijungti prie savo kompiuterio, tik stebėjo, kaip svetimas asmuo pelyte naršė po jo banko sąskaitą, ir nieko negalėjo padaryti. Jis tik bejėgiškai žiūrėjo, kaip jo pinigai iškeliauja iš sąskaitos", – prisiminė prokuroras S.Genys.

Pareigūnai akcentuoja ne tik būtinybę saugotis nuo sukčių, bet ir neprisidėti prie daromų nusikaltimų.

"Svarbu netapti tarpininku ir nepasitarnauti asmenims, kurie daro nusikaltimą. Jei tik laikinam pinigų pervadinimui žmogaus sąskaita sukčiai pasinaudoja, pats žmogus prisideda prie sunkaus nusikaltimo. Pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas", – pabrėžė A.Stanislovaitis.

Yra buvę atvejų, kai banko darbuotojų dėmesį patraukdavo įtartini pervedimai, kuriuos paanalizavus, paaiškėdavo, kad žmogus naiviai leisdavo sukčiams savo sąskaita plauti pinigus.

"Pavedimai "už traktoriuką", "už varikliuką" gali byloti, kad žmogus prisideda prie nusikalstamų veikų. Pasitaikydavo atvejų, kai toks bendradarbiavęs su sukčiais žmogus pats tapdavo auka", – tikino prokuroras A.Stanislovaitis.

Kaupia kartoteką?

Žmonių naivumui nėra ribų. Labai dažnai vieną kartą nuo sukčių nukentėjęs žmogus gali ir antrą kartą užlipti ant to paties grėblio.

Pavyzdžiui, netekęs pinigų gyventojas sulaukia antro skambučio, kurio metu įtikinamas, kad jam kažkas esą padės atgauti iš sąskaitos prapuolusius pinigus.

"Čia jau kalbame apie vadinamųjų piramidžių bylas, vadinamuosius sukčių investicinius projektus. Tai sudėtingesnės schemos, kartais tai būna sukčiavimai kriptovaliutomis. Bet dažnai kartą tapęs auka, žmogus nukenčia antrą kartą, kai pamėgina susigrąžinti savo prarastus pinigus. Žmogui pateikiamos imitacinės lentelės, kurios įtikina, kad jo investuoti pinigai "užaugo". Bet norint susigrąžinti norimą pelną, reikia susimokėti – draudimo, pervedimo mokesčius. Nespėjus sumokėti, mokestis irgi "užauga". Tokiu būdu ir išsiurbiami pinigai. Pasitaiko, kad tokiais būdais praradę pinigus žmonės internete ieško kompanijų, kurios už mokestį padeda juos atgauti. Bet ir šiuo atveju jie pasimauna ant sukčių kabliuko. Pseudoteisininkams sumokama dešimtys tūkstančių eurų", – perspėjo A.Stanislovaitis.

Prokurorai pamena, kad buvo atvejų, kai sukčiai savo aukas susirasdavo ir po penkerių metų.

"Matyt, turi savas kartotekas. Paskambinę po kelerių metų jie siūlo savo paslaugas. Neįtikėtina, tačiau žmonės patiki. Kodėl tai įvyksta? Tai lemia žmogaus įgimtas godumas. Jei nori uždirbti, reikia pabandyti sunkiai dirbti. Tada žinosi pinigų vertę", – teigė A.Stanislovaitis.

Prokurorai tikina, kad turi ir sėkmės istorijų savo bylose.

"Turime tarptautinių instrumentų, pavyksta užšaldyti pinigus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bankuose. Vyksta tarptautinis bendradarbiavimas, procedūros spartinamos, žengiama į priekį. Generalinė prokuratūra yra prisidėjusi prie Rumunijoje veikusio tokio skambučių centro išaiškinimo", – kalbėjo A.Stanislovaitis.

Vis dėlto sukčių išviliotos sumos šokiruoja – per pusantro mėnesio sukčiai iš Klaipėdos ir Tauragės krašto žmonių išviliojo per 150 tūkst. eurų.