Prieš eurą – kainų pasiutpolkė

Nors artėjant euro įvedimui Lietuvoje buvo prognozuotas neišvengiamas didelio vartojimo prekių kainų šuolis, Statistikos departamentas šito kol kas nefiksuoja. Tačiau pirkėjai jau pastebi, kad drastiškai brangsta būtent tos prekės, kurios nepatenka į plataus vartojimo produktų krepšelį.

Nors artėjant euro įvedimui Lietuvoje buvo prognozuotas neišvengiamas didelio vartojimo prekių kainų šuolis, Statistikos departamentas šito kol kas nefiksuoja. Tačiau pirkėjai jau pastebi, kad drastiškai brangsta būtent tos prekės, kurios nepatenka į plataus vartojimo produktų krepšelį.

Stebi perkamiausias prekes

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė informaciją apie birželį fiksuotas 40 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius.

Duomenys surinkti iš 18 miestų, kur 637 prekybos įmonėse ir centruose buvo skaičiuotos bei užregistruotos 3 679 prekių kainos.

"Stebimos ir tiriamos kainos tų prekių, kurios įtrauktos į labiausiai vartojamų prekių krepšelį. Jį sudaro apie 100 prekių. Kainų indeksą atspindi būtent tas krepšelis", – teigė Lietuvos statistikos departamento Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos viršininkė Gražina Sebeckienė.

Birželį, palyginti su geguže, didžiausi buvo daržovių ir vaisių kainų pokyčiai. Labiausiai atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, ankstyvosios bulvės, bananai, o pabrango burokėliai, pomidorai.

Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos esą beveik nepasikeitė, nes kai kurių jų pigimą atsvėrė kitų prekių ir paslaugų brangimas. Tačiau paslaugų kainos augo jau trečią mėnesį iš eilės.

"Į mūsų stebimų prekių krepšelį pakliuvo būtiniausios pagrindinės prekės, kurios sudaro pakankamai didelę vartojimo išlaidų dalį – beveik ketvirtadalį", – pabrėžė Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

Kas prasprūsta pro akis?

Vartotojai pastebėjo, jog yra kai kurių prekių, pavyzdžiui, klijų, buitinės chemijos priemonių, kurios pabrango net trečdaliu. Tačiau klijai, pasak statistikos specialistų, nesudaro reikšmingų namų ūkio išlaidų, todėl jų kainų pokyčiai neįtraukti į stebėjimą.

N.Alejeva pripažino, kad veikiausiai gali būti, jog yra tokių prekių, kurių kainos nestebimos, nors jų pokyčiai gali būti dideli, tačiau tos prekės nepakliūva į Statistikos departamento apskaitą.

"Mes atliekame namų ūkio biudžeto tyrimus, iš kurių matome išlaidas. Įdomu tai, kad artėjant euro įvedimui bendra infliacija nedidėja, tačiau pastebėjome, kad jau trečią mėnesį iš eilės auga paslaugų kainos. Kai kurios paslaugos yra sezoninės, pavyzdžiui, atostogų kelionės į užsienį. Jos per mėnesį žymiai pabrango – net 7,8 proc.", – tvirtino N.Alejeva.

Esą čia suveikė sezoninis veiksnys, kai šioms paslaugoms būtent dabar yra didžiausia paklausa.

Pastebėta, jog pabrango ir būsto nuoma. Tai siejama su mažėjančia nuomojamų būstų pasiūla ir augančia paklausa.

"Negalima visų prekių ir paslaugų pabrangimo sieti tik su euro įvedimu. Yra veiksnių, kurie kartojasi kasmet – sezoniškumas, paklausa. Pastebėjome, kad 0,7 proc. pabrango kirpyklų ir asmens priežiūros įstaigų paslaugos, su kuo tai susiję, paaiškinimo neturime", – teigė N.Alejeva.

Neišvengė pabrangimo

N.Alejevai antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas. Jo manymu, šioje diskusijoje neretai yra praleidžiamas faktas, kad kainos nuolat kinta.

"Labai svarbu atskirti, kuris kainų didėjimas arba mažėjimas susijęs su euru ir kuris su tuo nesusijęs. Labai svarbu, kad tos natūralios kainų kaitos neužkartume eurui, jo įvedimo procesui", – tvirtino V.Žukauskas.

Tačiau praktika rodo, jog pas estus, kurie eurą įsivedė nuo 2011 metų,  kainų kilimo iškart po permainų neišvengta.

Estijos statistikos departamento duomenimis, per pirmą pusmetį po euro įvedimo šalyje labiausiai brango drabužiai ir avalynė – 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos –7,3 proc., alkoholis ir tabako gaminiai – 5 proc., maisto produktai – 3 proc., transporto paslaugos – 1,1 proc.

Gera žinia ta, kad vidutinis atlyginimas Estijoje po euro įvedimo padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o įmonių pelnas išaugo – 1,4 proc., sumažėjo bedarbių, augo bendrasis vidaus produktas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vv

vv portretas
O kad prekybcentriuose nenumaldomai brangsta maisto produktai - Statistikos departamentas neuzfiksavo. Tai gal jiems reikia akiniu,nes plika akimi matyti,kaip pabrango darzoves,vaisiai,pieno produktai,buitines chemijos prekes,taip pat tualetinis popierius ir pop.ranksluosciai,kava. Aisku,dabar tokias prekes geriausiai pirkti,kai buna akcijos,bet juk ne visada akcijos buna,o prekiu reikia. As vedu pajamu-islaidu zurnala ir matau,kiek,pvz. isleisdavai pernai ir kiek siemet. Na,o apie pramonines prekes - avalyne,rubus ir t.t., net nekalbu. Paziurekite vien i batu kainas... O statistikos departamentas neuzfiksuoja,tiesiog stebuklas ir tiek! Paskui gales girtis,kad ivedus eura niekas nepabrango,nes viska pabrangis iki jo ivedimo. Negalvokite,kad zmones akli ir nemato,kas cia darosi,o valdzia dengia prekybininku savivaliavima ir nieko nedaro.

jo

jo portretas
naujam turguj kiaušiniai pabrango 20 cnt

jo

jo portretas
naujam turguj kiaušiniai pabrango 20 cnt
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių