Dienos komentaras
Politikos konservai
Lietuvos diplomatinis korpusas yra savotiški politikos ir politikų konservai. Bent du jos kampus laiko dar sovietmečiu užsienio politikoje “užraugtos” Paleckių ir Čekuolių dinastijos. Trečią – Tėvynei ar jos vadovams didžiai nusipelnę žmonės, kuriems ambasadoriaus postas – lyg priedas prie valstybinės pensijos. Ketvirtajame kampelyje susispietę politikos tremtiniai.
Rolandas Paksas, panašu, neketina keisti tradicijų. Pakentėjęs vos iki savo tarnystės Tėvynei šimtadienio, jis kartu su A.Brazausku bei G.Kirkilu ėmė mėžti aukštąją valdininkiją nuo galimų konkurentų, karjeros išsišokėlių bei tiesiog nepatogių žmonių.
Pirmasis tame tremtinių sąraše – Mečys Laurinkus, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, kurį ketinama “išjodyti” į Lietuvos atstovybę prie NATO. M.Laurinkus, tikėtina, plauks pasroviui, nes kitaip tiesiog nemoka.
Vienintelis jo regimas nuopelnas valstybės saugumui – tai keletas krovininių autobusiukų, zujančių po Vilnių ir kitas “nesaugias” vietas. Tie autobusiukai, nors ir užmaskuoti valyklų ir kitokių buitinių paslaugų firmų užrašais, išsiduoda styrančiomis antenomis, lėta eiga ir storai aparatūros “prifarširuotu” stogu.
Baisiai kraupi paslaptis... Tačiau kalbama, kad tie autobusiukai ir kitos informacijos kaupimo priemonės yra tai, dėl ko konservatorius M.Laurinkus bus pasiųstas, na... - toliau nuo jų.
Antras diplomatinių tremtinių sąraše – P.Auštrevičius. Jis genamas į Briuselį, kad kokia nors liberali partija nesusižvejotų jo į savo sąrašą, pažadėjusi užsienio reikalų ministro kabinetą.
Trečias tremtinys – J.V.Paleckis. Juo “pasirūpino” gimtoji socialdemokratų partija. Per daug ambicijų! Kur tai matyta – be Algirdo Mykolo palaiminimo pretenduoti į partijos boso ir Prezidento postą. Tegul pasitreniruos Vokietijoje, kol kairieji išsirinks naują lyderį.
Panašu, kad į diplomatijos “gulagus” išsiunčiamųjų tarpe – tik vienas laimingas. R.Visokavičius džiūgauja siunčiamas į Kazachstaną. Čia jau pripėdavo valdančiųjų globėja - Pramonininkų konfederacija. Kazachstane svarbiausia - ne diplomatija. Tai – biznis.
Vienintelė “skylė” toje diplomatų korpuso formavimo tradicijoje. Ji užtveria kelius “tik” gabiems ir “tik” mokslus baigusiems jaunuoliams. Per tuos politikų konservus jie negali praskaidrinti užsienio politikos. Neturint užnugario siekti diplomato karjeros, kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar – plebėjų reikalas. Tie, kurie vis dėlto išmoksta pagarbiai klausytis banalybių ir priėmimuose nelaistyti vyno ant atlapų, po to metus nešioja kavą kokiam nors „bonzai“ su teisinga pavarde.
Naujausi komentarai