Po Seimo rinkimų – permainos Klaipėdoje

Beveik gimtadienio dovana

Po pirmojo balsavimo visose keturiose Klaipėdos rinkimų apygardose į antrąjį turą buvo patekę partijos „Nemuno aušra“ kandidatai, tačiau tik vienai šios partijos atstovei – politikos naujokei Daivai Petkevičienei pavyko išplėšti Seimo narės mandatą.

Antrajame ture ji ietis surėmė su konservatoriumi Arūnu Valinsku jaunesniuoju. D. Petkevičienę palaikė 5 929 (53,9 proc. balsų) klaipėdiečiai, A. Valinską – 5 063 (46 proc.) rinkėjai.

Pajūrio apygarda antrajame ture nebuvo tarp aktyviausių, čia savo pilietinę valią pareiškė 37,2 proc. rinkėjų, mažiau nei Lietuvos vidurkis (41,3 proc.).

Pirmajame ture A. Valinskas pirmavo prieš D. Petkevičienę 146 balsais, tačiau per antrąjį turą situacija pasikeitė.

Po pergalės D. Petkevičienė savo feisbuko paskyroje padėkojo rinkėjams už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę atstovauti jiems Seime.

„Jūsų balsai įpareigoja ir įkvepia siekti geresnės ateities mums visiems. Kartu kursime teisingesnę, stipresnę Lietuvą“, – parašė politikė.

Pernai kovą ji dalyvavo savivaldybių rinkimuose ir siekė tapti Klaipėdos miesto tarybos nare, tačiau liko 15-a, tuomet už ją balsavo vos 332 klaipėdiečiai.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje anketoje rašoma, jog D. Petkevičienė gimė 1964 m. spalio 28 d. Taigi jubiliejų mininčiai politikos debiutantei Seimo mandatas tapo puikia gimtadienio dovana.

Moteris bendrovėje „Varinukas“ dirba administratore, yra baigusi studijas Klaipėdos technologijų mokymo centre, įgijo ryšių specialistės profesiją. Ji taip pat yra Debreceno seniūnaitijos seniūnaitė.

Pajūrio vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri apima dalį Klaipėdos miesto ir Neringą, per šiuos rinkimus kandidatavo 12 politikų.

Tarp ryškiausių „žvaigždžių“ buvo Europos Parlamento narys Waldemaras Tomaszewskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis, šįkart netikėtai nusprendęs balotiruotis Klaipėdoje.

Vis dėlto šis debiutas europarlamentarui nebuvo itin sėkmingas. W. Tomaszewskis liko penktas, surinkęs 8,5 proc. balsų, už jį balsavo 1 168 rinkėjai. Tad politikas ir toliau liks Briuselyje.

Trečias po pirmo turo šioje apygardoje liko ir dabartinis aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas, jam palankūs buvo 13 proc. rinkėjų (1 781 pilietis). S. Gentvilas į Seimą pateko pagal daugiamandatį sąrašą.

Nugalėtojai: Gargždų rinkimų apygardoje antrame Seimo rinkimų ture pergalę šventė A. Mockus (kairėje), Kuršo rinkimų apygardoje – V. Turauskaitė, o Mėguvos apygardoje – K. Neimantas. / VRK nuotr.

Aktyviausia apygarda mieste

Danės vienmandatėje pirmajame ture kandidatavo 9 politikai, siekiantys Seimo nario mandato.

Šioje apygardoje balsuota aktyviausiai visoje Klaipėdoje, savo pilietinę pareigą čia atliko net 42,9 proc. rinkėjų, kiek daugiau nei Respublikos vidurkis.

Į antrą turą Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje pateko dabartinis Seimo narys konservatorius Audrius Petrošius, kuris prieš ketverius metus parlamentaro mandatą laimėjo kaimyninėje Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Už A. Petrošių antrajame ture balsavo 6 973 rinkėjai (54,5 proc.). Jis surinko daugiausiai balsų iš visų Klaipėdos vienmandatininkų.

Po pergalės savo feisbuko paskyroje A. Petrošius, padėkojęs rinkėjams, užrašė: „Pirmoji pergalė Seimo rinkimuose galėjo būti sėkmė ar atsitiktinumas. Antroji pergalė, ypač tokiame niūriame bendrame fone, tikiu, reiškia, kad tarp klaipėdiečių ir manęs formuojasi tvirtas, pasitikėjimu grįstas ryšys, kuriuo labai džiaugiuosi ir kurį labai vertinu.“

Jo konkurentas buvo Klaipėdos tarybos narys Vidas Karolis, atstovaujantis partijai „Nemuno aušra“, kurį palaikė 5 822 rinkėjai (45,5 proc.).

V. Karolis nebuvo išrinktas į Seimą, tad jis ir toliau dirbs Klaipėdos miesto taryboje.

Šioje apygardoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dideles viltis dėjo į žinomą veidą – stipruolį Žydrūną Savicką. Vis dėlto po pirmo turo jis liko penktas, už Ž. Savicką Danės vienmandatėje apygardoje tada balsavo 1 947 rinkėjai (12,4 proc.).

Po antrojo turo paaiškėjo, kad Ž. Savickas nepateko į Seimą ir pagal daugiamandatį sąrašą.

Mažai vilčių jam tapti parlamentaru yra net ir tuo atveju, jei Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga, laimėjęs Seimo nario mandatą, jo atsisakytų, Ž. Savickas vis tiek liktų už laimėtojų sąrašo ribos.

Buvusio mero sėkmė

Žinomų politikų pavardėmis įspūdingiausias buvo Baltijos vienmandatės apygardos sąrašas. Čia pirmajame ture balotiravosi 12 kandidatų.

Antrame ture varžėsi ilgametis Klaipėdos meras, dabartinis miesto tarybos narys, socialdemokratų atstovas Vytautas Grubliauskas, už jį sekmadienį balsavo 6 006 (53,5 proc.) klaipėdiečiai.

Jo konkurentė – dabartinė Klaipėdos vicemerė, miesto tarybos narė, partijos „Nemuno aušra“ kandidatė Lina Šukytė-Korsakė. Ji buvusį merą pirmajame ture aplenkė 52 balsais, o antrajame jai teko pripažinti V. Grubliausko pranašumą.

„Mes priėjome prie finišo linijos. Aš, L. Šukytė-Korsakė, esu čia tam, kad pakeisčiau mūsų miestą. Kartu mes jau nuėjome ilgą kelią, o jūsų balsas dabar svarbiausias“, – prieš pat rinkimus savo feisbuko paskyroje rašė politikė.

O štai po pirmojo rinkimų turo V. Grubliauskas savo feisbuko paskyroje užrašė: „Rytoj gyvensime taip, kaip balsuosime spalio 27-ąją, tad tikrai tikiuosi jūsų palaikymo. „Aušra“ (kad ir iš kur ji kyla) – tai tik trumpa dienos akimirka. Tad rinkis ilgalaikę dienos šviesą.“

Už L. Šukytę-Korsakę balsavo 5 223 (46,5 proc.) rinkėjai.

Tiek V. Grubliauskas, tiek ir L. Šukytė-Korsakė jau po pirmo balsavimų turo  buvo išrinkti į Seimą pagal daugiamandatį sąrašą.

Tad V. Grubliauską Klaipėdos taryboje bet kuriuo atveju pakeis jo partijos kolegė Lilija Petraitienė, o kas pakeis L. Šukytę-Korsakę vicemerės poste, dar neaišku.

Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatavęs kadenciją baigiantis Seimo narys konservatorius Arvydas Pocius liko trečias, 52 balsais atsilikęs nuo V. Grubliausko.

Politikas dar bandė ieškoti teisybės, siekdamas, kad VRK perskaičiuotų pirmojo turo balsus, tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Bet kuriuo atveju A. Pocius į Seimą pateko pagal daugiamandatį sąrašą.

Ne taip pasisekė jo kolegai, dabartiniam Seimo nariui „valstiečiui“ Dainiui Kepeniui. Jis po pirmojo turo Baltijos apygardoje liko penktas ir pagal daugiamandatį sąrašą į Seimą nepateko.

Baltijos apygardoje antrajame ture balsavo beveik 35 proc. rinkėjų.

Užtikrinta „valstietės“ pergalė

Marių vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame ture varžėsi 8 kandidatai.

Čia kandidatavusi dabartinė Seimo narė, „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė siekė pakartoti 2020 m. sėkmę ir laimėti parlamentarės mandatą antrai kadencijai. Ir jai pavyko.

Po pergalės L. Girskienė paliko itin trumpą įrašą savo feisbuko paskyroje: „Mieli klaipėdiečiai, nuoširdžiai dėkoju už galimybę tęsti darbus. Ačiū 6 172 kartus“.

Būtent 6 172 (60,6 proc.) klaipėdiečiai atidavė savo balsus už valstiečių atstovę, už jos konkurentą, dar vieną partijos „Nemuno aušra“ kandidatą, Klaipėdos tarybos narį Sergej Mažūgą balsavo 4 009 (39,4 proc.) rinkėjai.

„Aušra“ (kad ir iš kur ji kyla) – tai tik trumpa dienos akimirka.

Pirmajame ture politikus skyrė 10 proc. balsų ir tada pirmavo L. Girskienė.

Marių apygarda buvo mažiausiai aktyvi visoje Klaipėdoje, čia savo pilietinę valią išreiškė tik 33,5 proc. klaipėdiečių.

L. Girskienė buvo viena iš dviejų partijos vienmandatininkų, visoje Lietuvoje po antrojo turo patekusių į Seimą.

Netikėtumai pas kaimynus

Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio atstovai – abu vyrai – Alvydas Mockus ir dabartinis aplinkos viceministras Justas Ruškys.

Po pirmojo turo konkurentus skyrė 1 129 balsai A. Mockaus naudai.

Neabejotinas lyderis po antrojo balsavimų turo tapo tas pats A. Mockus, kurį palaikė 9 660 (64,7 proc.) Klaipėdos rajono rinkėjų, už jo konkurentą balsavo 5 269 (35,3 proc.) rajono gyventojai.

Šioje apygardoje Seimo nario mandato siekė šeši kandidatai, iš jų – keturios moterys.

Tarp jų – dabartinė Seimo narė, konservatorė Rasa Petrauskienė, kuri po pirmojo turo liko priešpaskutinė – penkta ir į Seimą nepateko.

Mėguvos vienmandatėje apygardoje, kuri apima Palangą ir dalį Kretingos rajono, dėl Seimo nario mandato pirmajame ture grūmėsi 8 kandidatai.

Šioje apygardoje per pastaruosius Seimo rinkimus mandatą laimėjo konservatorius, buvęs ilgametis Palangos tarybos narys Mindaugas Skritulskas.

Ir šį sykį jis, surinkęs 23,8 proc. (3 974) balsų, pateko į antrą turą. Jo konkurentas buvo „Nemuno aušros“ kandidatas Karolis Neimantas, kurį pirmajame ture palaikė 20,56 proc. (3 427) rinkėjų.

Vis dėlto antrajame ture pergalę šventė „Nemuno aušros“ kandidatas, nurungęs konservatorių atstovą.

Už K. Neimantą balsavo 7 246 (53,9 proc.) rinkėjai, o už M. Skritulską – 6 189 (46 proc.).

Daugiamandačiame sąraše M. Skritulskas liko 67-as, taigi Seime jo nebus.

Kuršo apygardoje, kuri apima dalį Kretingos ir dalį Skuodo rajonų, netikėtumą pateikė jauna socialdemokratė, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Ji antrajame ture užtikrintai laimėjo prieš ilgametį parlamentarą, buvusį diplomatą, buvusį socialdemokratą, o dabar jau Lietuvos regionų partijos atstovą Antaną Vinkų.

Už ją antrajame ture balsavo 9 229 (65,5 proc.) rinkėjai, o A. Vinkų palaikė 4 858 (34,5 proc.) žmonės.

A. Vinkaus atstovaujamos partijos apskritai nebus Seime, taigi vienintelis šansas jam gauti mandatą buvo nugalėti V. Turauskaitę, tačiau tai padaryti nepavyko.

Šioje apygardoje pirmajame ture Klaipėdos miesto tarybos narys, Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, atstovaujantis Demokratų partijai „Vardan Lietuvos“, liko trečias, nuo A. Vinkaus atsilikęs vos 82 balsais.

Naujos sudėties Seimas

Po sekmadienio balsavimo paaiškėjo, kad šie rinkimai šalies mastu buvo sėkmingi socialdemokratams.

Jau po pirmojo turo jie buvo laimėję 20 mandatų, po antrojo jų padaugėjo iki 52.

Antrą vietą pagal mandatų skaičių gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, po pirmojo turo laimėję 18 vietų Seime, tačiau antrajame – tik 10.

Šis faktas nulėmė partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio apsisprendimą – jis po Seimo rinkimų nusprendė trauktis iš partijos lyderio pozicijų ir iš politikos apskritai.

Tokį sprendimą esą priėmė gavęs signalą iš rinkėjų, nes konservatoriai pralaimėjo rinkimus, o jis pats patyrė nesėkmę Centro-Žaliakalnio apygardoje.

Politikas taip pat informavo nedirbsiantis būsimame Seime, o tai reiškia, kad mandatas atiteks kitam jo partijos kolegai daugiamandatėje apygardoje.

Po antrojo turo paaiškėjo, kad trečioje vietoje pagal laimėtų mandatų skaičių yra politinė partija „Nemuno aušra“, kuri pirmame ture laimėjo 15 mandatų, o antrame – 5.

Ketvirti liko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, galutiniame rezultate turintys 14 mandatų, 12 vietų parlamente užsitikrino Lietuvos liberalų sąjūdis, 8 – „valstiečiai“, tris savo atstovus turės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kurie vietas Seime užsitikrino laimėję vienmandatėse apygardose.

Šiame Seime bus ir du nepartiniai save išsikėlę parlamentarai – Kėdainių apygardoje laimėjęs Viktoras Fiodorovas, o Utenos apygardoje – Vitalijus Šeršniovas.

Savo atstovą Vytautą Sinicą Seime turės ir nacionalinis susivienijimas.

Tikėtina, kad į Seimą gali sugrįžti ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Artūras Zuokas.

Tačiau kol kas nuspręsta perskaičiuoti balsus Naujininkų-Rasų vienmandatėje apygardoje, nes čia A. Zuoką nuo jo konkurento konservatoriaus Vyginto Gasparavičiaus skyrė tik 32 balsai.

Į Seimą yra išrinkti keturi Europos Parlamento nariai – Vilija Blinkevičiūtė, Liudas Mažylis, Virginijus Sinkevičius ir A. Veryga.

Jei jie atsisakytų laimėtų Seimo narių mandatų, parlamentarų sąrašas vėl kiek pasikeistų.

Į naują Seimą perrinkti 66 besibaigiančios kadencijos parlamentarai, dar 15 į parlamentą sugrįš po pertraukos, o 60 išrinktųjų dar niekada nebuvo Seimo nariais.

Naujai išrinktame Seime turėtų dirbti 102 vyrai ir 39 moterys.

Dėlioja koalicijos dėlionę

Mandatų daugumą laimėjusios socialdemokratų partijos lyderė V. Blinkevičiūtė tvirtino, kad toliau bus tęsiamos derybos dėl koalicijos formavimo tiek su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tiek su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Kol kas vyksta konsultacijos, apsikeitimas nuomonėmis.

Galutinį sprendimą dėl valdančiosios koalicijos ketinama priimti šį trečiadienį.

Socialdemokratai būsimajame Seime turės 52 mandatus, demokratai – 14, o „valstiečiai“ – aštuonis, tad gali sudaryti valdančiąją daugumą su 74 balsais iš 141.

V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad su Liberalų sąjūdžiu jokios kalbos apie koaliciją nebuvo.

Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iškovojo 12 mandatų. Valdančiąją koaliciją su šia politine jėga matytų demokratai.

Panašu, kad su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, turinčia 20 mandatų, valdančiosios koalicijos formuotojai reikalų turėti nenori.

Tą suprasdamas, prie valdančiųjų pareiškė neketinąs jungtis ir pats R. Žemaitaitis.