Paplūdimiai sezonui dar nepasiruošę

Į Palangos paplūdimius vežamas smėlis, Smiltynės kopas saugos šakų klojiniai, Melnragėje ir Giruliuose pinamos žabų tvorelės. Tiek pastangų ir pinigų dedama, kad būtų išsaugota ir taip neilga Lietuvos pajūrio zona.

Palangai – smėlio injekcijos

Labiausiai šiemet pasikeis Palangos paplūdimys. Šią pajūrio juostą nuolat plauna bangos, todėl nutarta krantus gelbėti atvežtu smėliu. Dabar ten vyksta intensyvūs darbai, paplūdimį užkariavę ne poilsiautojai, o ekskavatorius ir buldozeris. Dieną naktį žemsiurbė į pajūrį plukdo smėlį. Jau gegužės pradžioje paplūdimys turėtų paplatėti apie 70 metrų. Tai antras kartas, kai jį bandoma gelbėti atvežtiniu smėliu. Anksčiau buvo pilamas smėlis iš sausumos karjerų, o šiais metais jis siurbiamas iš jūros. Iš telkinio, esančio netoli Juodkrantės.

Neliečiama Olando kepurė

Palangos paplūdimiuose karaliauja technika, o Olando kepurės skardžio pakrantėse tvarką daro bangos ir vėjas. Ši vieta palikta stichijoms. Griūvantys skardžio šlaitai atveria tūkstantmečių senumo, dar ledynų atitemptus, riedulius, žemės sluoksnius.

Įspūdingai atrodo nuo dvidešimties metrų skardžio į jūrą virstantys medžiai. Olando kepurė traukia ir vestuvininkus, ir šeimynas, ir romantikos išsiilgusias poreles.

Ne veltui fotografas Algirdas Darongauskas visą vasarą praleido fiksuodamas žalius apsamanojusius akmenis, bangas ir išvirtusius kelmus.

Pasak Pajūrio regioninio parko vyriausiojo vadybininko rekreacijai Egidijaus Jurkaus, kiekvieną savaitgalį per dieną ant Olando kepurės apsilanko apie tris keturis šimtus žmonių. Tai viena iš populiariausių Klaipėdos rajono lankytinų vietų.

Stovyklos tuščios

Šalia paplūdimių įsikūrusios „Žiogelio“ ir „Žuvėdros“ stovyklos kol kas atrodo niūriai. Užkalti langai ir apsamanoję namelių stogai. Teritorijoje nematyti nė gyvos dvasios. „Žuvėdros“ stovyklos administratorė Jūratė Burkauskienė bandė išsklaidyti abejones dėl iš pirmo žvilgsnio atrodo nebeveiksiančios stovyklos.

Anot jos, gegužę į „Žuvėdrą“ jau sugužės pirmieji svečiai. „Šiuo metu atliekame nedidelį remontą. Greitai galėsime priimti ir svečius. Užsakymų yra net gruodžio mėnesiui“,– išdavė J.Burkauskienė. „Žuvėdros“ stovykla gali priimti 300 žmonių ir dažnai visos vietos būna užimtos. Šiais metais stovykloje nakvynė pabrango apie 10 procentų. Viena para kainuoja apie trisdešimt litų.

Juodoji tvirtovė baugina

Už „Žuvėdros“ stovyklos, paplūdimyje, vieniša stovi apleista juodoji tvirtovė – Antrojo pasaulinio karo gynybinis įtvirtinimas. Jos viduje mėtosi vien šiukšlės, šalta, niūru ir tamsu. Visiškas kontrastas saulėtam paplūdimiui. Nors prieš dvejus metus buvo skelbiama, kad šioje vietoje vyks ekspozicijos, poezijos vakarai, ekskursijos, kol kas tvirtovė primena tik šiukšliną apleistą bunkerį. Visos sienos išpaišytos svastikomis ir kitais ženklais. Matyti, kad čia kartkartėmis apsilanko jaunimas, kuris ir išterlioja sienas.

Tvarkyti dar nepradės

Girulių ir Melnragės paplūdimiai šiemet bus tvarkomi kaip ir kiekvienais metais. Savivaldybės atstovai pajūrį apžiūrės tik kitą savaitę.

Praėjusiais metais pajūrio kopagūbriui apsaugoti paklota 10200 kv. m spygliuočių ir kitų medžių šakų, atnaujinta 40 priėjimų prie jūros, laiptų, supinta 300 metrų žabų tvorelių.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas Kuršių nerijos paplūdimiams, nes, anot Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Romualdos Čiarienės, šios vietos labiausiai nukentėjo.

Pajūriui tvarkyti šiemet skirta 500 tūkst. litų. Gegužės pradžią bus skelbiamas viešas konkursas dėl apsauginio kopagūbrio tvarkymo darbų. Realiai paplūdimys bus pradėtas tvarkyti už pusantro mėnesio.

Iki šiol dar nenuspręsta, ar bus valomas paplūdimių smėlis. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikino, kad Mėlynosios vėliavos statusą turintys Smiltynės ir Melnragės paplūdimiai bus sutvarkyti pagal keliamus reikalavimus. Anot jos, pajūris bus sutvarkytas iki sezono atidarymo.

Pinti tvorelių nemokėjo

Jau ketverius metus iš eilės pajūrį tvarko bendrovė „Šilutės polderiai“. Šiais metais ji taip pat planuoja dalyvauti skelbiamame konkurse.

Bendrovės direktorius Rimantas Liatukas pasakojo, kaip pradžioje darbuotojai nemokėjo pinti žabų tvorelių, nežinojo kaip pajūryje tiesti klojinius. Patirties jie sėmėsi iš Klaipėdos universiteto profesoriaus Mečislovo Olšausko. „Pirmus metus mums parodė kaip viską daryti ir įvertino, ar darbus atlikome gerai. Kitais metais jau neturėjome problemų“,– kalbėjo R.Liatukas. Jis pasakojo, kad klojiniams atvežė visas nukritusias ir nukirstas šakas iš Šilutės miškų. R.Liatukas prisiminė, kad bendrovės darbuotojai dar dirbo ir sezono metu. „Vyrams teko dirbti ir moterų paplūdimyje, bet damos dėl to nesupyko“,– juokavo direktorius.