Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti skirto paminklo atidengimo ceremonijai jau pasiruošta. Rytoj miestiečiai ir garbūs svečiai sveikins sėkmingą darbų pabaigą Danės krantinėje.

Datą diktavo aplinkybės

Reikšmingą istorinį faktą įamžinęs kūrinys bus iškilmingai atidengtas penktadienį 17 val. Jo statybą inicijavusio Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas, miesto garbės pilietis Valentinas Greičiūnas teigė, kad data buvo pasirinkta atsižvelgus į realias galimybes užbaigti darbus.

Būta siūlymų paminklą atidengti Valstybės dieną ar "Europiados" metu, tačiau būgštauta, kad pasiruošimui gali pristigti laiko, be to, nenorėta, kad ceremonija "paskęstų" dideliame miesto šurmulyje. "Dėl datos, kurią pasirinkome, nei pati idėja, nei paminklas netampa nė kiek menkesni", – pažymėjo V.Greičiūnas.

Pagerbs J.Marcinkevičius

Ceremonijoje turėtų dalyvauti aukšti šalies pareigūnai, atvykti yra pažadėjęs ir vienas iškiliausių lietuvių poezijos klasikų Justinas Marcinkevičius. Nacionalinės premijos laureato parašytos eilutės panaudotos memorandume, kuris buvo įdėtas į metalinę kapsulę, o ši – įbetonuota paminklo pamatuose.

Pašventinti paminklo pakviestas Telšių vyskupas Jonas Boruta ir evangelikų liuteronų bažnyčios atstovas.

"Kviečiu visus klaipėdiečius būti prasmingo įvykio liudininkais ir drauge pasidžiaugti tuo, ką pavyko įgyvendinti. Paminklas paženklino svarbią istorinę datą ir papuošė dar vieną Klaipėdos erdvę – tikiu, kad prie jo miestiečiams ir būsimosioms jų kartoms bus gera susitikti, paminėti valstybines šventes", – kalbėjo paminklo statybą inicijavusio fondo pirmininkas.

Prasminga simbolika

Netoli "Meridiano" iškilusios kolonos su raiteliu projektą sukūrė Nacionalinės premijos laureatas skulptorius Regimantas Midvikis. Jam talkino konstruktorius Tautvydas Tubis ir architektas Vytenis Mazurkevičius.

Autorius atviravo, kad ieškant žmonėms nesunkiai suprantamos paminklo išraiškos formos būta nemažai svarstymų. "Pasirinkau Vyčio įvaizdį, nes jis primena epochą, kuomet pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas. Anot istorikų, susiformavus raitelių luomui atsirado ir valstybės užuomazgos – jau buvo galima saugoti kelius, sienas. Vytis yra nacionalinis simbolis, puošiantis mūsų herbą – tai irgi sustiprino mano kūrybinį apsisprendimą ", – aiškino R.Midvikis.

Paminklo, kurio aukštis siekia 8 metrus, kolona, rutulys ir ant jo stovintis žirgas yra iš granito. Raitelio figūra irgi iš akmens, tik kai kurios detalės nukaldintos iš bronzos. "Vengiau labai modernių sprendimų suprasdamas, kad paminklas stovės senamiestyje. Kita vertus, kai kurios detalės – kompozicija, užrašo ant kolonos šriftas – yra išties šiuolaikiški", – sakė R.Midvikis.

Užmojai – įgyvendinti

V.Greičiūno įsitikinimu, entuziastingiems klaipėdiečiams, kurie suvienijo jėgas statant paminklą, savo tikslą pavyko pasiekti: "Mūsų fondas turėjo ir tebeturi labai aiškų siekį – stiprinti lietuvybę Klaipėdos krašte, kurio vieningos Lietuvos sudėtyje daug šimtmečių nebuvo".

Klaipėdoje fondo pastangomis pastačius arkos paminklą vieningai Lietuvai būta svarstymų, kad fondo misija jau įgyvendinta, tačiau Lietuvos vardo tūkstantmetis vėl pakvietė kibti į darbą.

"Reikšmingai datai paminėti buvo skirtos įspūdingos sumos, paruošti dideli planai, tačiau Klaipėdai iš to didelio pyrago nenukrito nė trupinėlis. Pajutome, kad mūsų ambicijos užgautos. Pasitarėme, jog reikėtų dar vieno priminimo, kad gyvename vienoje Lietuvoje, vienoje žemėje", – aiškino V.Greičiūnas.

Klaipėdietis prisiminė, kad žygiai dėl paminklo buvo pradėti jau prieš trejus metus, tačiau po pirmojo paskelbto konkurso darbas kuriam laikui sustojo. Teko skelbti antrą konkursą, kuriame iniciatoriai pakvietė dalyvauti R.Midvikį bei kitą Nacionalinės premijos laureatą – skulptorių Arūną Sakalauską. Nugalėtojui teko nemenka atsakomybė projektą įgyvendinti per kelis mėnesius.

Į valdiškas duris nesibeldė

Oficialiai skelbiama, kad paminklo statyba kainavo 350 tūkst. litų, tačiau V.Greičiūnas pažymėjo, kad būta nemažai papildomų išlaidų. Vis dėlto fondas nesibeldė į valdiškas duris, o pats ieškojo talkininkų, kurie padėtų atlikti įvairius techninius darbus, sutvarkyti paminklo aplinką.

Didžiųjų paminklo statybos rėmėjų pavardės iškaltos granito žiede, kuris juosia koloną. Visi prisidėjusieji lėšomis ar darbais bus išvardyti ir pagerbti specialiame leidinyje, kuris dienos šviesą turėtų išvysti metų gale.

"Geranoriškumo žmonėms nestinga ir sunkmečiu. Buvo dar viena proga įsitikinti, kad bendradarbiaujant galima nuveikti išties gražių dalykų savo miestui. Žmonės, supratę ir palaikę mūsų idėją, verti nuoširdžiausios padėkos", – pabrėžė V.Greičiūnas.