Palangoje – nerimą keliantis vaizdas

Jūra – iki pat kopų. Tad paplūdimiu vietomis sunku net praeiti.

„Kas liečia pliažą – graudu žiūrėti. Dar šitoje pusėje matosi, bet jeigu niekas nieko nedarys, gal vanduo pareis ir į miestą. Čia daug nereikia“, – sakė poilsiautoja.

„Žiūrime, kad ten iš viso labai daug smėlio išnešta“, – kalbėjo praeivė.

„O ką čia padarysi – prieš gamtą nepapūsi, kaip sakant“, – sakė vyras.

„Vis mažiau vietos lieka, kur vasarą pailsėti. Iš tikrųjų ir verslui blogai“, – teigė moteris.

„Tai ir vasarą buvo sunku praeiti, o dabar visai. Ko gero, viską nuneš“, – sakė kita moteris.

Praėjusios savaitės audra, kai jūroje fiksuotos kone 9 metrų bangos, daugiausia bėdų pridarė prie Palangos tilto. Į šiaurę nuo jo paplūdimys nuplautas stipriausiai. Specialistai šią vietą ir vadina jautriausia erozijai.

„Mokslininkai jau seniai yra nustatę, kad pats jautriausias ruožas yra į šiaurę nuo Palangos tilto iki gelbėjimo stoties. Tai jau seniai konstatuota, ir kiekviena audra tą tik patvirtina“, – sakė Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugumos Palangos paplūdimių būklę specialistai vertina kaip vidutiniškai blogą. Anksčiau nustatyta, kad kai kur buvęs maždaug 70 metrų pločio paplūdimys per kelerius metus susitraukė net tris kartus

„Bet kaip išspręsti tą klausimą – nežinau. Statyti bangolaužį ar dar kažką, stabdyti jūrą – tiek kainuos, kad neišsimokėsime“, – sakė praeivis.

Paplūdimio prie kavinės beveik neliko.

„Kopos nuplautos visos, visa pusė. Ar dar nenuplaus šitos kavinės tokios bangos?“ – svarstė poilsiautoja.

Kavinę jūra skalauja dažnai. Ir nors ją bandoma gelbėti tvirtinant polius bei kraunant smėlio maišus, tai nepadeda. Tad svarstoma, ar kavinei čia vieta ir ar pats statinys nepagilina kranto problemų.

„Kodėl tas plovimas yra didžiausias – ne tiek kavinė daro įtaką. Tam įtakos turi hidrotechninis statinys – Palangos tiltas. Bet tiltai reikalingi, jie atlieka savo funkcijas. O dėl kavinės vyksta diskusijos, planuojama šiek tiek pakeisti jos vietą ir pastatyti saugesnėje“, – sakė R. Kairienė.

Saugant paplūdimius, kur įmanoma, ant kopų klojamos šakos.

„Aš galvoju, gal reikėtų pradėti pinti, kaip anksčiau pindavo kopas. Gal tada jos taip neslinktų. Dabar tiesiog šakomis padengia – kiek tos šakos laiko“, – svarstė vyras.

Viliamasi, kad dalį smėlio į paplūdimius jūra grąžins.

„Bet gal atneš. Iš jūros. Viską jūra grąžina, tik čia laiko klausimas“, – sakė praeivis.

Palangos paplūdimius žadama papildyti ir smėliu. Paskutinį kartą tai daryta prieš šešerius metus. Darbai tuomet kainavo apie 3 mln. eurų. Iš pradžių planuota į Palangą gabenti ir čia pilti smėlį, iškastą iš jūros dugno ties Juodkrante. Tačiau pradėjus Šventosios uosto molų statybas planai keičiasi.

„Atlikus naujausius tyrimus Šventosios uoste nustatyta, kad smėlis yra pirmos klasės, švarus. Dabar derinama, ar Šventosios jūrų uoste esantis smėlis galėtų būti panaudotas paplūdimiams papildyti“, – sakė R. Kairienė.

Teigiama, kad Palangos paplūdimių papildymas smėliu galėtų prasidėti po metų ar dvejų.